Verslo etikos esmė socialinės atsakomybės svarba


Etikos referatas.

Įvadas. Socialinės atsakomybės teorinė analizė. Socialinės atsakomybės samprata ir jos raida. Verslo socialinė atsakomybės privalumai ir trukumai. Verslo socialinė atsakomybė ir stabili plėtra. Verslo socialinės atsakomybės plėtra Lietuvoje. Verslo etikos sampratos analizė. Nustatyta, kad šiuolaikinė verslo etika turi remtis šiais pagrindiniais teiginiais. Etikos kodekso svarba ir struktūra. Verslo etikos kodekso paskirtis ir svarba. Kodekso struktūra. UAB „Lukoil baltija“ veiklos analizė. UAB „Lukoil baltija“ veikla. UAB „LUKOIL BALTIJA“ socialinės atsakomybės veikla. UAB „Lukoil“ kodeksas. Išvados. Literatūra ir šaltiniai.


Atsižvelgiant į visą tai, verslo etikos ir socialinės atsakomybės klausimams skiriama vis daugiau dėmesio. Darbas skirtas išanalizuoti verslo etikos esmę ir susipažinti su socialinės atsakomybės svarba, išnagrinėti jų taikymą „Lukoil“ įmonėje.

Objektas – verslo etikos ir socialinės atsakomybės principų taikymas „Lukoil“ įmonėje.

Tikslas – išanalizuoti verslo etikos esmę ir susipažinti su socialinės atsakomybės svarba.

3. Ištirti verslo etikos ir socialinės atsakomybės principų taikymą „Lukoil“ įmonėje.

Galima pastebėti, kad socialinės atsakomybės svarba ilgą laiką nebuvo pakankamai vertinama. H. Jonas`as (1984) savo knygoje tai paaiškina tuo, kad atsakomybės samprata yra tapatinama su poreikiais vadovauti ir žinoti, o tai ikiindustrinėje eroje tai buvo ribojama. Rezultate visi klausimai, susijusieji su elgesio pasekmėmis, buvo sprendžiami natūraliuoju būdu, t. y. tik po jų įvykimo. Filosofiniu požiūriu atsakomybė buvo vertinama per tokias etines kategorijas, kaip moralė, pareiga, gėris ir blogis, laisvė ir poreikis.

Aristotelis buvo aretologinės atsakomybės koncepcijos autoriumi, remiantis kuria ir geranoriški, ir ne gaus tai, ko nusipelnė. Aristotelis nesinaudoja specialiais atsakomybės paaiškinimais, bet aprašo atskirus kaltės ir savivaldiškumo aspektus, galima pastebėti, kad jis pilnai paaiškina atsakomybės fenomenologiją. Žmogui yra būdinga daryti kaip gražius, taip ir gėdingus dalykus, tik nuo žmogaus priklauso, kaip jis elgsis. Ir, atsižvelgiant į jo poelgius, su juo elgiasi gerai arba ji teisia.

Galima teigti, kad atsakomybė – tai informavimo priemonė, kurios pagalba nustatoma kaip elgtis su žmogumi.

Imanuelis Kantas – tai vienas iš pirmųjų filosofų, kuris XIIIV a. pradėjo naudotis visomis „atsakomybės“ ir „atsakingas“ sampratų kategorijomis, kurių reikšmę jis apibrėžė kaip elgesys pagal kategorišką imperatyvą ir absoliutaus moralinio įstatymo laikymasis.

XIX – XX a. atsakomybė svarstoma tiesiogiai kaip pakaltinimo problema. M. Vėberis ir F. Nicšė turėjo didelę įtaką atsakomybės sampratos raidai ir suformulavo ryškiausias ir svarbiausias atsakomybės principus. Bet jų požiūriai skyriaisi, pavyzdžiui, M. Vėberis, atskyrai nuo F. Nicšės, ne manė, kad atsakomybė – tai subjektyvus konstruktorius. Jis pabrėžė istorinė žmogaus atsakomybės transformaciją prieš Dievą į visuotinę formą, kai žmogus priima atsakomybę už savo sprendimus, pateisinamus tik jo paties sąžine.

60 – 70 m. atsakomybės etiką pradėjo svarstyti, kaip savarankišką etikos dalį. Tam turėjo didelę įtaką H. Lenka darbai. Jis teigia, kad atsakomybė – tai santykiniu normų įskverbimas, kurių pagalba vertinami tikėtini kontroliuojami žmonių poelgiais. Visą tai jis plačiai aprašė savo knygoje „Samprotavimai apie šiuolaikinę techniką“.

H. Jonasas savo knygoje „Le principe responsabilite“ teigia, kad dėl artėjančių technogeninių katastrofų tradicinė etika jau nebeaktuali ir žmonėms reikia naujų etikos normų, kurių pagrindų bus atsakomybės principas. Visas etines koncepcijas turi pakeisti atsakomybės etika. Atsakomybė – tai centrinė šiuolaikinės etikos reikšmė.

Grėsmė visam gyvam (įskaitant ir patį žmogų) ir gamtai (dėl pramonės procesų šalutinio poveikio).

Būtent dėl šių priežasčių, pasak H. Jonaso, svarbu peržiūrėti atsakomybės sampratą. Jis siūlo:

Nuo atsakomybės už padarytus dalykus pereiti prie atsakomybės už savo galimus veiksmus;

Nuo atsakomybės už praeitį pereiti prie atsakomybės už ateitį, kuri numato galimybė kontroliuoti savo veiksmus ir valdyti pasekmes.

XX a. „atsakomybės“ samprata įgijo naujas reikšmes., nes pradėjo svarstyti netik apie materialias gerybės, bet ir apie visuomenės socialinius – ekonominius poreikius. T. Parsonsas sukūrė sistemą visuomenės interesų prioritetų, kur ypatingą reikšmę turėjo socialinių sistemų stabilizavimas ir jų integravimas. XX a. pabaigoje „atsakomybės“ sampratą pildė tokiais paaiškinimais, kaip „lokalinis determinizavimas“, „užgaida“, „rūpestis apie save“.

  • Etika Referatai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Egidijus
  • 24 puslapiai (6012 žodžių)
  • Kolegija
  • Etikos referatai
  • Microsoft Word 58 KB
  • Verslo etikos esmė socialinės atsakomybės svarba
    10 - 1 balsai (-ų)
Verslo etikos esmė socialinės atsakomybės svarba . (2017 m. Gegužės 27 d.). http://www.mokslobaze.lt/verslo-etikos-esme-socialines-atsakomybes-svarba.html Peržiūrėta 2017 m. Rugsėjo 19 d. 20:22