Verslo finansai ir rizikos valdymas


Finansų konspektas.

Finansai ir jų sudėtis. Mokesčio ėmimo būdai. Mokesčio nustatymo metodai. Pajamų ir sąnaudų kaupimo. Gyventojų pajamų mokestis. Pridėtinės vertės mokestis. Valstybinis socialinis draudimas. Iš viso 9 proc.


Verslo finansų samprata ir valdymo teoriniai pagrindai; finansų valdymo tikslas ir uždaviniai, funkcijos; finansų sistemos valdymo grandys ir finansų valdymo institucijos; mokesčių sistema.

apskaitos vienetas arba vertės matas (leidžia pinigais palyginti visas parduodamas vertybes ir sudaryti prekinius sandorius);

teisėta mokėjimo priemonė (ja laikomas piniginis vienetas, kurį kreditorius turi priimti, kai sumokamos skolos, tai įstatymu pripažinti vertybiniai popieriniai).

vertybių laikymo, kilnojimo ir taupymo priemonė (tai kapitalo saugojimo ir transportavimo funkcija, pinigai gali būti laisvai perkeliami iš vieno pasaulio krašto į kitą);

kapitalų judėjimo tarpininkas (pinigai naudojami keičiantis kapitalo savininkams arba kapitalo buvimo ir veikimo vietoms).

perskirstomoji funkcija. Iš antrinio finansų paskirstymo (perskirstymo) jau paskirstytų lėšų valstybė sudaro biudžetinius ir nebiudžetinius fondus. Yra suformuojamas valstybės nacionalinis biudžetas.

bankinis tipas. Daugelio Europos valstybių finansų kredito įstaigos sukoncentruoja didelę juridinių ir fizinių asmenų nenaudojamų finansinių išteklių dalį. Šios įstaigos tiesiogiai finansuoja ar kredituoja valstybės išlaidas.

biudžetinis tipas. Didžioji nacionalinių pajamų dalis perskirstoma naudojant centralizuotą valstybės biudžeto ir nebiudžetinių fondų sudarymo sistemą.

Lietuvos Respublikos finansų organizavimas ir valdymas yra finansų – kredito sistemos kompetencija.

Finansų – kredito sistema – tai specialus finansinis aparatas, užsiimantis piniginių lėšų mobilizavimu, paskirstymu ir efektyviu finansų panaudojimu, kad būtų įgyvendintos socialinės programos, plėtojama ekonomika, plečiama krašto apsauga ir kita. Finansų – kredito sistema yra nustatomi finansiniai kreditiniai santykiai valstybėje ir ūkio subjektuose. Finansų – kredito sistemą sudaro šios grandys:

Valstybės socialinio draudimo fondo valdyba, savivaldybių ekonomikos ir finansų skyriai, Lietuvos Respublikos ministerijų ir departamentų finansų padaliniai, visų rūšių įmonių finansų padaliniai.

Kredito sistemai atstovauja įvairūs Lietuvos Respublikos bankai. Jų sistemą sudaro: Lietuvos bankas, komerciniai bankai.

Lietuvos bankas yra centrinis valstybės bankas, nuosavybės teise priklausantis valstybei, tiesiogiai pavaldus Seimui. Lietuvos bankas atstovauja Lietuvos valstybei tarptautiniuose bankuose ir kitose tarptautinėse kredito institucijose. Turi išskirtinę teisę leisti į apyvartą valstybės pinigus. Lietuvos bankas organizuoja piniginių ženklų transportavimą ir saugojimą, susidėvėjusių ir sugadintų piniginių ženklų išėmimo iš apyvartos bei keitimo tvarką, sudaro rezervinius piniginių ženklų fondus.

Finansinius santykius valstybė reguliuoja remdamasi finansų teise. Tai visuma teisinių normų, kurios reglamentuoja šalies finansų reguliavimo tvarkymą. Finansų teisė reglamentuoja finansų institucijas bei jų funkcijas ir visų finansų išteklių fondų sudarymo bei naudojimo tvarką.

Mokestinius santykius valstybė reguliuoja mokestine teise. Tai visuma teisinių normų, kurios apibrėžia mokesčių rūšis šioje valstybėje, jų ėmimo tvarką, kuri susijusi su mokestinių santykių atsiradimu, funkcionavimu, pasikeitimu ir nutraukimu (pasibaigimu). Mokestinės teisės šaltinis yra mokesčių įstatymai bei kiti normatyviniai aktai.

Valstybės finansai vykdo biudžeto sudarymo (kaupimo funkcija), paskirstomąją funkciją (atlikdami antrinį bendrojo vidaus produkto ir nacionalinių pajamų paskirstymą bei perskirstymą, ir pajamų surinkimo, paskirstymo į tam tikrus valstybinius fondus ir įvairiais tikslais) bei lėšų fondų kaupimo ir naudojimo kontrolę. Valstybės finansų tikslas – aprūpinti valstybę piniginėmis lėšomis, kad ji galėtų vykdyti savo ekonomines, socialines ir politines funkcijas.

Per biudžetą vyksta nacionalinių pajamų perskirstymas visose finansinės veiklos sferose.

perskirstymo – piniginės lėšos koncentruojamos valstybės rankose ir panaudojamos valstybės poreikiams tenkinti;

finansinio stabilumo, jos mokumo valdymas, įskaitant atsargų, pirkėjų įsiskolinimą, trumpalaikių vertybinių popierių įsigijimą, trumpalaikių kreditinių įsiskolinimų valdymas imant kreditus, naudojant atsiskaitymams vekselius arba faktoringo paslaugas;

  • Finansai Konspektai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • U17i17
  • 10 puslapių (3886 žodžiai)
  • Kolegija
  • Finansų konspektai
  • Microsoft Word 32 KB
  • Verslo finansai ir rizikos valdymas
    10 - 2 balsai (-ų)
Verslo finansai ir rizikos valdymas . (2017 m. Rugsėjo 16 d.). http://www.mokslobaze.lt/verslo-finansai-ir-rizikos-valdymas.html Peržiūrėta 2017 m. Lapkričio 21 d. 01:16