Verslo funkcijos ir verslininkystė


Pagrindines verslo funkcijos. Verslo esme ir pagrindines funkcijos. Verslininkystes funkcijos. Verslo funkcijos. Verslo ir verslininkystes esme. Verslo funkciju aprasymas. Verslo ir verslininkystės samprata. Verslo esme ir jo pagrindines funkcijos. Versli funkcijos. Verslo samprata tikslai ir funkcijos.

Vadybos referatas. Turinys. Įvadas. Verslo ir verslininkystės samprata. Veiksniai, darantys įtaką verslui. Pelnas skatina verslą. Verslo tikslai. Verslo motyvai. Verslininkystės rizikos esmė. Verslininkystės rūšys. Verslininkystės samprata viduramžiais. Šiuolaikinė verslininkystės (verslo) samprata. Verslininkystės prielaidos ir galimybės dabartinėje Lietuvoje. Pagrindinės verslininkystės kliūtys. Verslo funkcijos. Išvados. Siūlymai. Literatūra.


Aktualumas. Laisvosios rinkos sąlygomis ekonomikos varomoji jėga yra verslininkystė. Jos samprata klostėsi remiantis kasdienės žmonių ūkinės veiklos stebėjimais. Pirmas verslininkystės teoretikas anglų ekonomistas r. Kantiljonas. Bendriausia prasme verslas traktuojamas, kaip ūkinė veikla, kuri apima prekių gamybą (paslaugų tiekimą) ir komerciją (pirkimą – pardavimą), konkreti ūkininkavimo sfera, forma. Jo plėtojimas – tai privatinės nuosavybės, kuri yra asmenybės, jos sugebėjimų, gerovės kilimo, veržimosi į ekonominę (bei politinę, pilietinę) laisvę prielaida, gausinimas. Verslininkystė suprantama kaip platesnė sąvoka nei verslas: kaip veiklos reiškinys. Verslo specialistai r. Rostadas ir r. Chisričas verslininkystę apibūdino savaip. Chisričas teigė, kad verslininkystė – tai ko nors naujo ir vertingo kūrimo procesas, kuris reikalauja laiko ir jėgų, tai procesas, kuris garantuoja pajamas ir asmeninį pasitenkinimą pasiektais rezultatais verslininkystės raida mūsų šalyje turi savo specifiką, šaltinius, vystymosi ypatumus. Lietuvos ekonomistai, analitikai ir užsienio ekspertai gana prieštaringai vertina dabartinę verslininkystės padėtį šalyje. Pesimistai akcentuoja įvairių materialinės gamybos šakų nuosmukį, vis dar gana didelę infliaciją, privatizacijos grimasas, besitęsiančią ekonominę krizę, didelį nusikalstamumą. Optimistai pažymi sparčią rinkos santykių plėtotę, naujų nacionalinės ekonomikos sektorių formavimąsi, kai kurių ūkio šakų augimą, verslininkų sluoksnio formavimąsi ir laisvosios rinkos funkcionavimą. Lietuvoje tebedominuoja sustabarėjusi monopolistinė, valstybinė nuosavybė, didėja ekonominis chaosas, vis labiau skursta žmonės. 1991 m. Rugsėjį, prasidėjus privatizacijai, žengti pirmieji verslininkų luomo kūrimo žingsniai. Jos pradžioje atkutę privatinės nuosavybės savininkai, amatininkai neprotingų įstatymų vėl genami į pogrindį, išsikerojo korupcija, grobstymai. Nėra tikrų savininkų, todėl nėra gamintojų gausos, tikros rinkos ir konkurencijos. Konstitucija skelbia nuosavybės neliečiamumą ir pati negali realiai jo garantuoti. Naikinami laisvosios rinkos ir pelningumo principai. Lietuvoje nevykėliai, nesugebantys parduoti savo veiklos produktų, yra dirbtinai apsaugoti. Rinka juos bemat pagrįstai išmestų iš apyvartos, bet protekciniai valios veiksmai palieka juos gyvuoti, vyksta nevykėlių išlaikymas gerai mokančių dirbti sąskaita. Pagrindinis kelias verslininkystei plėtoti yra privatizacija, konkretaus savininko kiekvienam verslo objektui atsiradimas.

  • Vadyba Referatai
  • 2010 m.
  • 14 puslapių (2573 žodžiai)
  • Vadybos referatai
  • Microsoft Word 26 KB
  • Verslo funkcijos ir verslininkystė
    10 - 1 balsai (-ų)
Verslo funkcijos ir verslininkystė. (2010 m. Lapkričio 24 d.). http://www.mokslobaze.lt/verslo-funkcijos-ir-verslininkyste.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 12:54