Verslo junginių istorija


Ekonomikos referatas. Įvadas. Įmonių susijungimo motyvai. Verslo junginių klasifikacija ir tipai. Verslo jungimų susidarymas ir raida. Pirmoji banga. Susijungimai dėl monopolio. Antrojo banga. Susijungimai dėl oligopolijų. Trečioji banga. Konglomeratų era. Ketvirtoji banga. Susijungimo manija. Penktoji banga. Megamerger era. Verslo jungimų bruožai skirtingose pasaulio rinkose. Susijungimų bruožai JAI ir D. Britanijoje. Susijungimų bruožai Europoje. Susijungimų bruožai Japonijoje. Susijungimų bruožai Rusijoje. Didžiausių ir brangiausių pasaulio verslo junginių top. Išvados. Literatūros sąrašas.


Spartus pasaulio ekonomikos augimas, viską apimanti globalizacija ir griežti šiuolaikinės rinkos principai, vis labiau skatina įmonių susijungimą. Šiandien šis procesas jau yra įprastinė pasaulinė praktika ir yra įmonių valdymo mechanizmo didele dalimi.

Įmonių susijungimas arba įsigijimas – vienas iš įdomių procesų verslo ekonomikoje. Tokie sandoriai gali tapti „ramentu“ įmonėms, kurios negali vystytis savarankiškai ir kurioms neužtenka naujų idėjų, taip pat gali būti ir strateginiu sprendimu, paverčiančiu du rinkos „kovotojus“ į vieną gigantą, kurį rinkoje niekas negalės pajudint iš vietos nei vietinėje rinkoje, nei pasaulinėje.

Verslo junginiai pirmiausia sudaromi planuojant pagerinti ekonominę verslo būklę, gauti didesnės naudos, todėl kad susijungiant atsiranda daug daugiau galimybių vystyti verslą, tokiu būdu atsiveria naujos rinkos, įmonės tampa labiau konkurencingos, pasidalijama rizika, bei daug geriau prieinami būdai pasinaudoti ištekliais. Be to, įsiliejant į užsienio rinką, be partnerio, nežinant rinkos specifikos, verslui gresia didelė rizika, todėl susijungimai arba užsienio kapitalo įmonės pirkimas, palengvina verslo plėtrą ir įsiskverbimą į naują rinką.

Darbo tikslas – išanalizuoti verslo jungimų atsiradimą ir raidą pasaulyje.

Darbo uždaviniai:

Išanalizuoti įmonių jungimosi motyvus;

Pateikti verslo jungimų tipus ir būdus;

Išnagrinėti verslų jungimų istoriją ir raidą;

Aptarti verslo junginių ypatumus įvairiose pasaulio kontinentuose;

Pateikti pavyzdžius pačių brangiausių ir didžiausių susijungimų pasaulyje.

Rašant darbą buvo naudojami šie moksliniai metodai:

Literatūros, norminių aktų, reglamentuojančių verslo jungimus, mokslinių straipsnių ir statistinių duomenų analizė.

Literatūroje ir praktikoje galima rasti užtektinai daug priežasčių, kurios paaiškina įmonių motyvus susijungti. Stambios įmonės, dėka susijungimo su kita įmone, gali padidinti savo efektyvumą, gauti prieigą prie taupesnių technologijų, sumažinti savo vidinius kaštus. Taip pat įmonių susijungimas gali skatinti plėsti savo veiklą didesnėse rinkose, įvesti naujus produktus ir pan.

siekiant gauti sinergijos efektą. Pagrindinė susijungimo priežastis tai sinergijos siekimas ir jos sustiprinimas, t.y. dviejų ar daugiau verslo vienetų vienas kito papildymas, dėka ko gautinas rezultatas yra daug didesnis ir viršija rezultatų sumą, veikiant šioms įmonėms atskirai. Sinergija gaunama dėka finansinių ir žmogiškųjų išteklių taupymo, vienas kito išteklių papildymu, padidėjusio rinkos pajėgumo dėl konkurencijos sumažinimo (monopolijos siekimas), investicijos į naujas technologijas ir naujus produktus ir kt. Yra išskiriamos keturios pagrindinės sinergijos rūšys: kaštų (kaštų mažinimas), pajamų (pajamų prieaugis, atsirandantis dėl pasiūlos-paklausos dinamikos, taip pat plečiant prekių ar paslaugų asortimentą), rinkos galios (konkuruojančios produkcijos eliminavimas iš rinkos) ir nemateriali sinergija (gebėjimas perduoti nematerialias vienos organizacijos išskirtines savybes kitai organizacijai, pvz. prekės ženklo gyvavimo pratęsimas).

valdymo kokybės padidinimas. Neefektyvumo sumažinimas ar visiškas panaikinimas. Įmonės, turinčios neefektyvų valdymo aparatą, tampa kandidatais į įsigijimą įmonėmis, turinčiomis daug efektyvesnes valdymo sistemas. Dažniausiai įsigijimo objektais tampa tos įmonės, kurių ekonominiai rodikliai labai žemi. Kai kuriuose atvejuose „efektyvesnė valdymo sistema“ įgyjamosiose įmonėse reiškia tiesiog būtiną personalo atleidimą ar pakeitimą, arba įmonės veiklos reorganizaciją.

mokestinių prievolių motyvai. Pavyzdžiui, didelė pelninga įmonė gali įsigyti įmonę, turinčią mokesčių lengvatas. Tokiu būdu, yra tikimybė sutaupyti dėka mokesčių lengvatų. Kartais po bankroto ar reorganizacijos įmonės gali pasinaudoti teise perkelti nuostolius ir taip sumažinti pelną busimaisiais laikotarpiais.

verslo diversifikacija, galimybė išnaudoti perteklinius išteklius. Dažnai susijungimai ir įsigijimai tampa diversifikacija į kitas verslo rūšis. Diversifikacija padeda stabilizuoti pajamų srautą, kas yra naudinga ir darbuotojams šios įmonės, ir tiekėjams ir vartotojams (per didesnį prekių ir paslaugų asortimentą).

skirtumas tarp įmonės rinkos kainos ir jos pakeitimo kainos. Dažnai lengviau yra įsigyti jau rinkoje esamą įmonę, nei pradėti verslą nuo pagrindų. Įmonės rinkos kaina parodo kiek įmonė galinti atnešti pelno. Dažnai būna, kad rinkos kaina yra mažesnė už balansinę įmonės vertę.

  • Ekonomika Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 16 puslapių (3844 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 59 KB
  • Verslo junginių istorija
    10 - 6 balsai (-ų)
Verslo junginių istorija. (2015 m. Gruodžio 07 d.). http://www.mokslobaze.lt/verslo-junginiu-istorija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 00:02