Verslo planas "Lietuvos geležinkeliai - keleivių vežimas"


Ekonomikos verslo planas.

Įvadas. Transporto paslaugų rinkos analizė šalyje. Šalies verslo aplinka ir išorinių veiksnių poveikis. Šalies politikos kryptys ir galimos veiklos strateginė aplinka. Darnusis ateities transportas. Baltijos jūros strategija. Pagrindinių transeuropinių transporto magistralių pratęsimas į kaimynines šalis. Pasiūlos ir paklausos sugretinimas. Pasiūlos subjektai ir jų konkurencingumas. Naujų transporto paslaugų įsiterpimo į rinką galimybės. Transporto įmonės ir jos veiklos ekonominė analizė. Transporto įmonės steigėjai. Įmonės struktūra ir funkcijų paskirstymas. Įmonės transporto priemonių parko įvertinimas. Įmonės turtas, darbo priemonės, energetika, tiekimas. Įmonės veiklos dalyviai, aptarnavimas ir apsauga. Darbo normavimas, personalo apmokėjimas ir jo darbo organizavimas. Įmonės finansinės veiklos ataskaitos. Pelno(nuostolio) ataskaitos straipsniai. Pardavimo pajamos. Grynasis pelnas. Transporto įmonės plėtros galimybės. Įmonės investicijos ir finansavimo šaltinių paieška. Įmonės veiklos strategijos formavimas. Rizikos įvertinimas ir valdymas. Orientacija į vartotojus. Ekologija. Darbo sąlygos. Ssgg analizė. Įmonės apyvartinės lėšos ir finansų valdymas. Įmonės veiklos trumpalaikis ir vidutinės trukmės planavimas. Išvados ir pasiūlymai. Literatūros sąrašas.


Šio darbo tikslas – sukurti AB „Lietuvos Geležinkeliai“ verlso planą, išnagrinėti bendrovės ekonominę veiklą, remiantis esama situacija ir prognozuojamomis rinkos galimybėmis, apibrėžti strateginės plėtros kryptis bei numatyti verslo plėtrai būtinas investicijas. Tam, kad tikslo būtų siekiama kryptingai, verslo planą suskirstysime į tris pagrindines dalis:

Išnagrinėti transporto paslugų rinką šalyje – verslo aplinką ir išorinių veiksnių poveikį, strateginę aplinką, paklausos ir pasiūlos santykį, konkurencingumą bei įsiterpimo į rinką galimybes.

Priimsime būtent pirmąjį variantą. Reikia pastebėti, kad toks aplinkos komponentų ir veiksnių skirstymas irgi sąlygiškas, nes griežtų kriterijų nėra.

Strategijoje keliami svarbiausi Baltijos jūros regiono tikslai, kurių įgyvendinimui turi būti koordinuojami pagrindiniai transporto bei logistikos plėtros elementai susiję su siekiu padaryti regioną patraukliu bei lengvai pasiekiamu. Tai yra puiki galimybė vystyti geležinkelių transportą viename svarbiausių regionų pagal darbo apimtis.  

Transportas nesukuria naujų produktų, naujų daiktų, veždamas keleivius tenkina tik žmonių susisiekimo poreikius, t.y. dalyvauja aptarnavimo srityje. Transportas, veždamas keleivius atlieka materialinį procesą – žmonių vietos pakeitimą. Tai ir sudaro transporto, kaip materialinės gamybos šakos esmę.

Transporte turi būti papildomi pajėgumai, kad prireikus jų galėtų patenkinti staiga padidėjusius vežimo poreikius. Vežimo vertė sukuriama taip pat, kaip ir kitose materialinės

Rinka - tai gaminių, prekių ir paslaugų realizacijos sistema, kurios stabilumą nulemia paklausos ir pasiūlos nesuderinamumo lygis (esant konkurencijai ir atitinkamai kainodaros sistemai)[3]. Transporto rinką skatina pati paklausa. Jeigu žmonėms iš vienos vietos reikia nuvykti į kitą - kyla paklausa vežimo paslaugoms (pavyzdžiui, užmiestyje atidaroma gamykla, į kurią darbuotojai gali vykti traukiniais).

Iš Paveiklas 2 matyti, kad palyginus su 2008 m., paskutiniais metais keleivių vežta 13,6 proc. mažiau.

Būtina atkreipti dėmesį, kad AB “Lietuvos Geležinkeliai” yra monopolinė bendrovė geležinkelio transporte, kuri konkuruoja tik su kitomis transporto rūšimis, tačiau savo veiklos sferoje konkurentų neturi.

Lietuvoje transporto paslaugų sfera yra atvira naujovėms, egzistuoja daugybė galimybių plėsti veiklos sritis, semiantis patirties iš vakarų Europos šalių. Mes turime pagrindą, ant kurio reikia lipdyti transporto veiklos ateitį, tai yra:

Kiekviena naujovė reikalauja tam tikrų pastangų, kurias suderinus ir atsiveria intensyvesnis bendradarbiavimas su kitomis valstybėmis:

Saugios ir gamtosaugai palankios transporto sistemos formavimas. Numatomos šios svarbiausios varomosios jėgos, kurios turėtų lemti Lietuvos transporto sektoriaus raidą iki 2015 m.[4]

Tais pačiais metais AB „Lietuvos geležinkeliai“ traukiniai važiavo 49 vietiniais ir 4 tarptautiniais maršrutais. Vietiniais maršrutais kursavo 185 traukiniai, tarptautiniais maršrutais – 6 AB „Lietuvos geležinkeliai“ formavimo traukiniai. 22 kitų šalių geležinkelių traukiniai vyko į Lietuvą ar tranzitu važiavo per mūsų šalies teritoriją.

Nuo 2009 m. sausio 1 d. bendrovės finansų apskaita tvarkoma tik Finansų apskaitos ir verslo valdymo sistema SAP. Vystant sistemą parengti bendrovės investicijų valdymo ir sąnaudinių remontų apskaitos funkciniai–techniniai dokumentai, kurių pagrindu sistemoje konstruojama, diegiama investicijų valdymo bei sąnaudinių remontų apskaita.

Sistemoje „Krovinys“ baigtas tvarkyti Vežimo paraiškų modulis, praplėstos to modulio funkcijos. Įdiegtas informacijos apie nuomotus vagonus tvarkymo ir duomenų perdavimo kitoms bendrovės sistemoms mechanizmas.

Suderinus su Valstybinio jūrų uosto direkcija sukurta informacinės sistemos „Krovinys“ sąsaja su Klaipėdos jūrų uosto informacine sistema KIPIS.

Duomenų bazė OPKIS naudojama informacijos kaupimui apie variklinių bėginių transporto priemonių judėjimą, mėnesio ataskaitų rengimui.

Pradėta diegti stočių informacinė sistema STOKIS. Suprojektuotos ir įdiegtos sąsajos su informacinėmis sistemomis OPKIS ir „Krovinys“.

  • Ekonomika Verslo planai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 33 puslapiai (5396 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ekonomikos verslo planai
  • Microsoft Word 192 KB
  • Verslo planas "Lietuvos geležinkeliai - keleivių vežimas"
    10 - 6 balsai (-ų)
Verslo planas "Lietuvos geležinkeliai - keleivių vežimas". (2016 m. Gegužės 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/verslo-planas-lietuvos-gelezinkeliai-keleiviu-vezimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 10:42