Verslo teisė


Verslo teise konspektas. Komercinių ginčų rūšys. Verslo teise konspektai. Verslo teises konspektas 2010. Verslo teises referatas. Verslo teises skaidres. Verslo teisės konspektai. Verslo teises darbai. Verslo teise konsp. Teisė ginčų rūšys.

Teisės konspektas. Smulkaus ir vidutinio verslo subjektai. Valstybės parama smulkiam ir vidutiniam verslui, mokesčių lengvatos, finansinė parama, paslaugos verslui (v. Inkubatoriai, v. Centrai). Fa ūkinė – komercinė veikla. Verslo liudijimas. Komercinių kontraktų rūšys. Komercinių kontraktų teisinis reguliavimas (įmonių steigimas, valdymas). Jto vienos konvencija. Pasaulinė prekybos organizacija – ppo. Komercinių ginčų sprendimo būdai. Komercinių arbitražų rūšys. Komercinių ginčų nagrinėjimas arbitraže. Ja reorganizavimas ir likvidavimas. Pirkimo-pardavimo kontraktų sudarymas.


FA komercinį teisinį statusą civ. teisiniuose santykiuose apsprendžia jų civ. teisnumas ir veiksnumas. FA teisę verstis komercine – ūkine veikla garantuoja LR K, Europos žmogaus teisių ir pagr. laisvių apsaugos k-ja, LR CK. CK sakoma, kad FA, kurie verčiasi ūkine-kom. Veikla laikomi verslininkais, įstatymai liberalizuoja FA galimybę verstis kom.- ūkine veikla, nesteigiant įmonių. FA kom-ūkinė veikla gali verstis įsigijęs verslo liudijimą, licenciją, sudarę Jungtinės veiklos sutartis.

Verslininkas ū-k veikla gali verstis vienas arba su kt. Verslininkais, nesteigdamas JA. Šiuo atveju keli verslininkai turi sudaryti jungtinės veiklos sutartį 6.969

Įstatymuose nustatyti ir spec. reikalavimai norintiems užsiimti ū-k veikla, pvz. Tik įsiregistravęs VMĮ, įsigijęs verslo liudijimą FA įgyja teisę užsiimti prekybine veikla, teikti kirpimo, siuvimo paslaugas, tačiau asmuo nesilaikęs šių reikalavimų bet faktiškai užsiimantis šia veikla neteisėtai vis tiek laikomas verslininku. Šiuo atveju jis atsako kaip už ū-k veiklos pažeidimą.

Paslaugas vartotojams teikia ir prof. Veikla užsiimantys FA advokatai, auditoriai, gydytojai, notarai ir pan. Tačiau, tradiciškai pagal daugelio šalių įstatymus, tame tarpe ir LR, jie nelaikomi verslininkais.

Kiekvienos įmonės ūkinėje veikloje kontraktai užima pagrindinę centrinę vietą. Kai kurių įmonių kontraktų visuma sudaro gamybos programą. Prekyboje – prekybos apimtį, o nuo sėkmingo kontrakto priklauso įmonės pelnas. Kaip taisyklė, rinkos ekonomikos sąlygomis pagr. teisiniu ekonominiu dokumentu, reglamentuojančiu ūkio subjektų santykius, tampa kontraktai. Jie fiksuoja šalių susitarimus dėl ūkinių santykių pobūdžio turinio, partnerių pareigų ir teisių, atsiskaitymo, kainų, turtinės atsakomybės, garantijų bei kt. sąlygų, dėl kurių susitariama.

Kontraktų yra įvairių rūšių. Jie būna labai įvairūs, kaip ir ūkiniai ryšiai tarp įmonių. Pirmiausiai visi kontraktai yra skirstomi į griežtus ir rezervinius. Griežtuose kontraktuose nustatomi griežti įvykdymo terminai, aukšta kokybė, didelės sankcijos už netesybas. Tokiems kontraktams įvykdyti reikalingos didesnės darbo, materialinės bei techninių išteklių atsargos, aukšta darbuotojų kvalifikacija, todėl jų kontraktinė kaina yra didesnė, o firma, įvykdžiusi tokius kontraktus laimi didžiausią pelną. Rezerviniuose kontraktuose numatomi intervaliniai įvykdymo terminai, reikalinga mažiau atsargų ir bauda už netesybas yra mažesnė, kaina t.p. būna mažesnė, paprastai siekia vidutinių kainų lygį. Laikoma, kad firma laimi didžiausią pelną su mažiausia praradimo rizika, kai sudaroma apie 80 proc. griežtų ir 20 proc. rezervinių kontraktų. Sudarius tik griežto tipo kontraktus, padidėja jų neįvykdymo rizika ir didėja sankcijos dėl netesybų. Komercinės paskirtis kontraktai gali būti vienkartiniai, periodiško teikimo (Periodiško teikimo kontraktai gali būti tiek ilgalaikiai, tiek neilgos trukmės. Ilgalaikiai – iki 20 m.), apmokami pinigais arba prekėmis, atsiskaitant mišriai; apmokant iš karto arba dalimis, apmokant iš anksto arba atidedant apmokėjimą. Pagal teisių ir pareigų pasiskirstymą kontraktai gali būti : vienašaliai – kai viena iš šalių turi tik teises, o kita – tik pareigas, dvišaliai – kai teisės ir pareigos numatytos abiem šalim vienodai, daugiašaliai kontraktai sudaromi tarp daugiau aip 2 šalių. Sudarius generalinį kontraktą paprastai reikia sudaryti eilę subkontraktų, kaip tiekimo, transportavimo, laidavimo, licencijų ir panašiai.

Konsensualūs – laikomi sudaryti nuo tada, kai šalys susitarė dėl esminių kontrakto sąlygų, t.y. jo sudarymo momentas yra tuomet, kai šalys suderino teises ir pareigas, pvz.: pirkimo-pardavimo, nuomos.

  • Teisė Konspektai
  • 2011 m.
  • 13 puslapių (7720 žodžių)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 37 KB
  • Verslo teisė
    8 - 1 balsai (-ų)
Verslo teisė. (2011 m. Rugpjūčio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/verslo-teise.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 17:46