Verslui darantys įtaką veiksniai


Vadybos referatas. Įvadas. Darbo tikslai. Verslininkystės kliūtys pagal K. Vesperį. Gyvybingos kompetencijos trūkumas. Nepakankamas rinkos pažinimas. Techninių įgūdžių stoka. Verslo žinių ir patirties stoka. Nepagrįstas pasitenkinimas savimi, motyvacijos trūkumas. „Prirakinimas“ prie gamintojo, arba „Auksinės grandinės“. Terminų ir laiko spaudimas, trukdymai. Teisiniai suvaržymai, reguliavimas, biurokratizmas. Protekcionizmas, monopolija. Patento draudimai. Kiti veiksniai, darantys įtaką verslui. Mokesčių sistemos įtaka verslui. Šešėlinės ekonomikos įtaka verslui. Teisinės sistemos įtaka verslui. Kapitalo trūkumo įtaka verslui. Personalo ir vadovo asmeninių savybių įtaka verslui. Darbo užmokesčio įtaka verslui.


Siekiant tinkamai planuoti verslo įmonės veiklą, valdyti įmonę, norint pasiekti kuo geresnių rezultatų versle, būtina žinoti tam tikrus veiksnius, kurie daro įtaką verslui bei kliūtis, trukdančias šiam verslui plėtotis. Šiame referate yra aptarti pagrindiniai veiksniai skatinantys ar žlugdantys verslą, tokie kaip mokesčiai, asmeninės verslininkų savybės, teisinė verslo bazė, šešėlinė ekonomika ir kt. Taip pat yra aptariami būdai, kaip įmonė gali įvertinti, kas gali kliudyti tolimesnei verslo plėtrai.

Smulkus ir vidutinis verslas vaidina svarbų vaidmenį bet kokios šalies ekonomikoje. Ne išimtis ir Lietuva, todėl smulkaus ir vidutinio verslo plėtra yra viena iš pagrindinių mūsų šalies ekonominės politikos uždavinių. Kaip bebūtų gaila, dėl įvairių struktūrinių trūkumų ir kliūčių, Lietuvoje įmonėms yra sunku konkuruoti bendroje rinkoje (I. Bagdonavičius 2009). Norint sėkmingai vystyti savo verslą svarbu patiems atsakyti į klausimus, kokios kliūtys ir barjerai trukdo įmonės augimui. Ekonomistas K. Vesperis pateikė 10 būdingų verslininkystės kliūčių:

Strateginis požiūris – personalas tobulinamas planingai;

Spontaniškas požiūris – personalas gauna informaciją apie organizuojamus mokymus ir pasirenka, kuriuose iš jų norėtų dalyvauti. Mokymai nėra planuojami , tačiau įmonė turinti šį požiūrį yra atvira personalo tobulinimui;

Arogantiškas požiūris – toks požiūris vyrauja įmonėse, kuriuose darbuotojai nėra keičiami ir dirba toje pačioje srityje keliolika metų. Jos mano, kad įmonės darbuotojai yra savo srities profesionalai.

Neigiamas požiūris – nesuvokiama personalo tobulinimo nauda, darbuotojai nėra tobulinami ir jų kompetencijos lygis nekinta.

R.S. Kaplan, D.P. Norton išskiria tris darbuotojo kompetencijas: funkcinė (profesinės žinios, įgūdžiai, požiūris), tarpasmeninė (gebėjimas bendrauti, derėtis, daryti įtaką, dirbti komandoje), asmeninė (sugebėjimas save motyvuoti, analizuoti, lavinti). Visapusiškam darbuotojo tobulinimui reikia vystyti visas tris kompetencijas. Nustačius konkretaus darbuotojo kompetencijos trūkumą kokioje nors srityje reikia įvertinti kokiame vystymo etape jo kompetencija yra. Kompetencijos vystymo etapai yra orientacinis (darbuotojas žino, kaip reikia atlikti tam tikras funkcijas, organizuoti asmeninę veiklą, sugeba įvertinti ką jis daro ir ką reikia tobulinti), įgūdžių (darbuotojas taiko orientaciniame etape įgytas žinias, tai tampa gerai išlavintais įgūdžiais ir technikomis, kurie duoda konkrečius rezultatus darbe), meistriškumo (darbuotojo įgūdžiai tampa savaiminiais, kompetencijų vystymas galimas siauresnėje srityje, ieškant naujų darbo metodų ar net juos savarankiškai kuriant bei tobulinant). Įvertinus darbuotojų kompetencijos lygį galima nustatyti personalo tobulinimo kryptį. Personalo kompetencijos didinimas padeda atlikti darbus profesionaliau ir tokiu būdu auga paslaugų bei prekių kokybė.

Tai viena iš didžiausių verslininkystės kliūčių. Norint sėkmingai dirbti rinkoje, būtina ją gerai pažinti. Pažinimas vyksta tiriant rinką. Atliekant rinkos analizę didžiausią dėmesį reikia kreipti į potencialius vartotojus ir konkurentus. Jeigu įvedamas naujas produktas į rinką, reikia skirti pakankamai dėmesio ir rinkodarai bei reklamai. Paprastai kaina nustatoma atsižvelgiant į gaminio savikainą ir/ar konkurentų jau taikomą kainos lygį. Pardavimo kaina turi padengti visas išlaidas, o kartu ir uždirbti įmonei pelną. Jei įmonė nauja – privaloma supažindinti ją su supančiu pasauliu. Reikia apsvarstyti kiek lėšų skirti reklamai, kur ją pateikti ir kaip tai padaryti geriau nei konkurentai (Bagdžiūnienė V. 2005).

Kiekvienam vadovui yra būtini techniniai, darbo su žmonėmis ir koncepciniai įgūdžiai. Techniniai įgūdžiai – sugebėjimas panaudoti žinias, procedūras ir metodus savo specializacijos srityje. Savaime suprantama, kad jei vadovui ar jo darbuotojams trūks techninių įgūdžių, verslo sėkmė abejotina.

Jeigu įmonė yra visiškai nauja, o jos vadovas išvis neturi ar turi nepakankamai daug verslo žinių ir patirties, iškarto iškyla grėsmė įmonei. Žinoma, patirtis įgaunama tik laikui bėgant ir mokantis iš padarytų klaidų, tačiau prieš kuriant verslą privaloma turėti nors menkas verslo žinias. Šias žinias galima gauti studijuojant verslo vadybos arba panašios pakraipos programos bet kokioje Lietuvos kolegijoje ar universitete, kurioje šios programos yra dėstomos. Įmonės vadovai neturintys verslo žinių ir patirties yra viena iš pagrindinių jauno verslo žlugimo priežasčių.

Nepagrįstas pasitenkinimas savimi, motyvacijos trūkumas.

Nepagrįstas pasitikėjimas savimi kiša koją ne tik versle. Tai galioja ne tik įmonės vadovams, bet ir kiekvienam darbuotojui. Esant nepagrįstam pasitikėjimui, dažnai nusiviliama kai planuoti darbai neatliekami arba jų nesugebama atlikti. Jei į personalo darbą žiūrint vadovo akimis, suprantama, kad darbuotojo noras dirbti yra tiek pat svarbus kaip ir sugebėjimas padaryti tai, ko iš jo tikimąsi (Bagdžiūnienė V. 2005).

  • Vadyba Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 20 puslapių (4174 žodžiai)
  • Universitetas
  • Vadybos referatai
  • Microsoft Word 78 KB
  • Verslui darantys įtaką veiksniai
    10 - 10 balsai (-ų)
Verslui darantys įtaką veiksniai. (2015 m. Rugsėjo 27 d.). http://www.mokslobaze.lt/verslui-darantys-itaka-veiksniai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 02:53