Verslumo koncepcija


Verslo savarankiškas darbas.

Įvadas. Verslumo samprata. Verslumo sąvokos kilmė. Verslumo koncepcija ekonomikos mokslininkų požiūriais. Verslumo matavimas. Verslumą sąlygojantys veiksniai. Vidiniai veiksniai, turintys įtakos verslumui. Išoriniai verslumą sąlygojantys veiksniai. Jaunimo verslumas. Išvados. Literatūra.


Verslumas – svarbiausia savybė, reikalinga kiekvienam verslininkui, norinčiam pradėti verslą ir siekiančiam, jog jis klestėtų bei neštų pelną. Tai ne tik sugebėjimas išanalizuoti ir suprasti ateities galimybes bei surasti galimus išteklius jų įgyvendinimui, bet ir kuo efektyvesnis tų išteklių panaudojimas. Verslumas – tai novatoriškas mąstymas ir aktyvus bei rizikingas veikimas, naujų idėjų bei projektų įgyvendinimas. Tikslui pasiekti reikalingos įvairios žinios, sugebėjimai bei savybės. Verslumu pasižyminčių asmenų savybės gali būti skirstomos į įgimtas ir įgytas. Taigi galima daryti išvadą, jog verslumą galima ir įgyti, o ne būtinai iš prigimties sugebėti numatyti ateities perspektyvas.

Verslumą sąlygoja daugybė veiksnių, skirstomų į vidinius bei išorinius. Vidiniai veiksniai yra susiję su verslininko asmeninėmis savybėmis (taigi daugiausia yra įgimti), o išoriniai – tai išorinės aplinkos situacijos, prie kurių galima tik prisiderinti.

Šiandieninėje ekonomikos situacijoje vis svarbesniu tampa jaunimo verslumo formavimas ir skatinimas. Jaunimas yra aktyviausia visuomenės grupė, greitai prisitaikanti prie naujovių, jų rankose sutelkta ateities perspektyvų kūrimo bei įgyvendinimo jėga, todėl itin aktualu padėti jiems pažinti verslą bei jo subtilybes, atrasti įdomią bei naudingą veiklos sritį ir numatyti galimas perspektyvas.

Verslumo studijos užsienio mokslinėje literatūroje turi gilias tradicijas. Deja, iki šiol dar nėra rastas vieningas verslumo koncepcijos paaiškinimas. Temos aktualumą lemia tai, jog dauguma šios sąvokos apibrėžimų yra siauri ir tik iš dalies atspindi tam tikrus verslumo gebėjimų aspektus, o skirtingi ekonomikos mokslininkai įvairiai aiškina verslumo sąvoką.

Darbo struktūra. Darbas sudarytas iš įvado, trijų skyrių bei išvadų. Pranešimą sudaro septyniolika puslapių.

Verslumo sąvoka yra kildinama iš angliško žodžio entrepreneurship, kuris siejamas su sugebėjimu atrasti naujas galimybes, mokėjimu realizuoti save ir kurti ekonominę bei socialinę vertę. Tačiau tai tik teorinis verslumo apibūdinimas, neatspindintis šios sąvokos sampratos. Iš tiesų verslumo sąvoka yra dvejopa: tai verslumas siaurąja bei plačiąja prasme. Siaurąja prasme verslumas apibrėžiamas kaip pridėtinės ekonominės vertės sukūrimas arba gebėjimas uždirbti pinigus, pritraukti investicijas bei savo veikla sudominti galimus prekės ar paslaugos vartotojus. Verslumas plačiąja prasme – tai įgimtų arba įgytų savybių rinkinys, padedantis kurti ekonominę, socialinę ir kitas vertes.

Ekonomikos mokslininkai verslumą apibrėžia taip pat gana skirtingai. Vieni jų teigia, kad tai ,,įgimtų ir įgytų savybių visuma, leidžianti novatoriškai mąstyti ir aktyviai veikti bei rizikuoti siekiant naudos sau ir kitiems“, kiti įrodinėja, kad verslumas - tai ,, gamybos veiksnys, kurio turinys yra žmogaus sugebėjimas sujungti kapitalą, darbą, gamtos išteklius, įgyvendinti inovacijas, rizikuoti savo turtu ir gerove siekiant pelno “. Šie verslumo teiginiai labai skiriasi vienas nuo kito, tačiau turi ir tam tikrų panašumų: abiejuose teiginiuose verslumas siejamas su žmogaus sugebėjimais ir rizika -

Anot Jeffrey'io Timmonso, „verslumas yra kurti ir sukurti kažką iš beveik nieko. Tai mokėjimas pajausti galimybę ten, kur kiti mato tik chaosą, prieštaravimus ir painiavą. Galiausiai, tai yra noras imtis apskaičiuotos rizikos, tiek asmeninio, tiek turtinio pobūdžio, o tada daryti viską, kad įgytum persvarą savo pusėje“.

Frankas H. Knightas (1967) ir Peteris Druckeris (1970) verslumą apibrėžia kaip rizikos prisiėmimą. Verslininko elgsena atspindi žmogų, norintį „pakabinti ant plauko“ savo karjerą ir finansinį saugumą bei rizikuoti naujos idėjos vardu,sueikvojant daug laiko ir kapitalo neapibrėžtam rizikingam žingsniui. F.H. Knightas išskiria tris neapibrėžtumo tipus:

Verslumo koncepcija. (2017 m. Gegužės 19 d.). http://www.mokslobaze.lt/verslumo-koncepcija.html Peržiūrėta 2017 m. Spalio 18 d. 08:57