Vertybiniai poperiai ir jų vaidmuo ekonomikoje


Ekonomikos referatas. Įvadas. Vertybiniai popieriai. Akcijos. Obligacijos. Vyriausybės vertybiniai popieriai. Vekseliai. Išvestiniai finansiniai dokumentai. Čekiai, hipotekos lakštai. Vertybinių popierių rinkos vieta ir funkcijos ekonomikoje. Vertybinių popierių rinkos vieta finansų rinkoje. Lietuvos vertybinių popierių vaidmuo. Išvados.


Vakarų valstybių ir Lietuvos finansų rinkose egzistuoja įvairūs pas mus dar mažai naudojami finansiniai instrumentai. Dažniausiai naudojami tokie vertybiniai popieriai:

Antrinė, kai siūloma įsigyti jau išleistus VP biržoje arba perkant tiesiogiai iš vertybinių popierių turėtojų.

Pagal sandorio vykdymo vietą yra išskiriama biržinė ir užbiržinė vertybinių popierių apyvarta. Kadangi Lietuvos VP rinkoje prekybos apimtys yra mažos, o naudojamų vertybinių popierių rūšių pasirikimas nedidelis, todėl dar nesukurtos reikiamos prielaidos kapitalo apyvartumui ir likvidavimui didinti. Prekyba vertybiniais popieriais nesulaukia didesnio investuotojų, ypač smulkiųjų, susidomėjimo, nors pastaraisiais metais investuotojų aktyvumas pastebimai didėja.

Valstybei svarbu rasti būdus bei priemones, kurios padėtų didinti potencialų investuotojų pasitikėjimą vertybiniais popieriais, skatintų smulkiuosius investuotojus tapti aktyviais finansų rinkų dalyviais, kuriant palankias sąlygas laikinai laisvoms lėšoms akumuliuoti ūkyje, jas perskirstyti ir panaudoti verslui kredituoti bei ūkio plėtrai skatinti.

Dažnai priimamas sprendimas didinti įmonės nuosavo kapitalo dalį, išleidžiant nuosavybės vertybinius popirius, t.y. akcijas. Akcinė bendrovė pritraukia lėšų tik parduodama naujas akcijas t.y. išleidžiama naują akcijų emisiją. Kai akcijos yra parduodamos arba perkamos biržoje, bendrovė papildomų pajamų negauna.

Pasaulinėje praktikoje yra žinomi skirtingi akcijų išleidimo būdai.Vienas iš labiausiai paplitusių akcijų emisijos metodų yra jų paskirstymas per investicines institucijas bei fondus, kurie perka visą pasiulytą akcijų paketą ir po to atitinkama kaina perparduoda jį fiziniams ir juridiniams asmenims. Padrindinis investicinių fondų uždavinys yra sukauptas kolektyvines lėšas investuoti į įvairias finansų rinkų instrumentus.Šis metodas dažniausiai ir taikomas pasaulyje, ypač vykdant įmonių privatizavimą.

Kitas būdas yra tiesioginis akcijų pardavimas investuotojams, kuris skiriasi nuo minėtojo tuo, kad išleistos akcijos parduodamos neinvesticinėse institucijose. Firma pati platina išleidžiamas akcijas, rūpinasi geru savo įmonės vardu, kuria reklaminę kompaniją ir t.t. Tačiau manoma, kad šį metodą gali taikyti tiktai klestinčios ir gerą vardą turinčios įmonės.

Esant nedidelėms akcijų emisijoms, vienas iš labiausiai paplitusių metodų yra akcijų paskirstymas brokeriams, tai yra nedideliam klientų skaičiui. Šiuo atvėju sumažinamos kreditorių išlaidos, susijusios su akcijų paskirstymu (pvz., nebelieka su akcijų emisija susijusių išlaidų).

Bendrovės gali išleisti paprastąsias ir priviligijuotąsias akcijas.

Paprastoji akcija liudija bendrovės nuosavybės dalį ir suteikia jos savininkui turtinių ir neturtinių teisių.

Priviligijuotoji akcija yra tokia, pagal kurią suteikiama pirmumo teisė (lyginant su paprastosiomis akcijomis) gauti iš anksto nustatyto dydžio dividendus ir pirmumo teisę gauti dalį bendrovės turto ją likviduojant. Tačiau ji nesuteik

teisės dalyvauti bendrovės valdyme, priimant sprendimus šių akcijų savininkai turi tik patariamąjį balsą.

Priviligijuotosios akcijos savo ruožtu gali būti skirstomos į kaupiamąsias (kumuliatyvines) ir konvertuojamąsias. Numatoma galimybė konvertuojamąsias akcijas pakeisti į paprastąsias. Kaupiamųjų priviligijuotųjų akcijų savininkams neišmokėjus dividendų už einamuosius metus, jie yra nukeliami į kitus metus, ir taip sukaupiami įmonės įsipareigojimai šiems akcininkams. Veliau gavus akcinei bendrovei didesnį pelną, iš pradžių grąžinami susikaupę įsiskolinimai priviligijuotųjų akcininkų savininkams, otik paskui mokami dividendai kitiems akcininkams.

Akcijų pelningumas. Akcijų būsimieji pinigų srautai neturi fiksuotos pabaigos, todėl jie yra laikomi begaliniu srautu. Apskaičiuojant akcijų pelningumą, reikėtų daryti prielaidą, kad turima informacija apie dabartinę akcijų rinkos kainą ir būsimus dividendus tiks ateityje.

Dėl lankstumo, nes galima pasirinkti pageidaujamą investavimo laikotarpį.

Obligacijos nominalioji vertė. Kiekviena obligacija turi vertę, kuri vadinasi nominaliąja verte. Tai yra vertė, kurią kompanija įsipareigoja sumokėti už obligacijas. Apmokama suma gali būti netgi didesnė nei nominalioji vertė ir tai priklauso nuo nustatytų obligacijų išleidimo sąlygų.

Kaina, kurią investuotojai moka už obligacijų išleidimą, susijusi su jų nominaliąja verte, nors paprastai ji būna aukštesnė arba žemesnė už ją. Obligacija, kurios nominalioji vertė 1300 litų, gali būti ir parduota už 1300 litų kainą , tačiau dažniau jos kursas skiriasi nuo nominaliosios vertės ir paprastai priklauso nuo:

Padėties rinkoje obligacijos išleidimo momentu;

Palūkanų dydžio, kurias investuotojai gauna už obligacijas;

Obligacijų paskolos sumos, kuri išmokama, pasibaigus išleidimo laikui (dažnai obligacijos yra apmokamos pagal jų nominaliąją vertę)

  • Ekonomika Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 22 puslapiai (4206 žodžiai)
  • Kolegija
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 41 KB
  • Vertybiniai poperiai ir jų vaidmuo ekonomikoje
    10 - 3 balsai (-ų)
Vertybiniai poperiai ir jų vaidmuo ekonomikoje. (2015 m. Gegužės 26 d.). http://www.mokslobaze.lt/vertybiniai-poperiai-ir-ju-vaidmuo-ekonomikoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 00:13