Vestuvių tematikos atspindžiai J. Lingio lietuvių liaudies šokyje Vestuvinė siuita


Menų kursinis darbas. Įvadas. Šokio ,,vestuvinė siuita “ analizė. Juozo Lingio kūrybos bruožai. Šokio analizė. Šokio ,,rezginėlė“ analizė. Juozo Gudavičiaus kūrybos bruožai. Šokio analizė. Šokių ,,vestuvinė siuita“ ir ,, rezginėlė” palyginimas. Išvados. Literatūros sąrašas.


Kiekvienas žmogus santuoką supranta vis kitaip. Vieni ją suvokia kaip savo meilės įrodymą, kitiems tai – saugumo garantas, juridinis santykių įteisinimas. Kad ir kaip bebūtų, visais laikais vedybos buvo laikoma didžiule švente, simbolizuojančia dviejų žmonių meilės pasižadėjimą susieti savo gyvenimus. Šių laikų vestuvės yra kiek pakitusios, mes galime didžiuotis erdviomis, ištaikingomis santuokos salėmis, menišku jų interjeru, atributika, o tradicines apeigas užgožė pramogiškumas, išnyko daugelį simbolinę prasmę turėjusių daiktų, ir dauguma papročių esame perėmę iš kitų tautų taip leisdami nuvertėti iš mūsų protėvių atėjusioms tradicijoms. Todėl pasirinkta darbo tema noriu parodyti, kaip yra svarbu pažinti savo tradicinius papročius, jų vystymąsi ne tik kultūros istorikui ir tam, kuris domisi savo krašto praeitimi, bet ir visiems lietuviams, kurių protėviai ir sukūrė šiuos papročius. Lietuvių liaudies judesinę kūrybą turėtų pažinti mūsų jaunoji karta, ypač gyvenanti kitų tautybių tarpe, kad galėtų atskirti savos tautos šokio ypatumus, dainuojamo teksto prasmę ir melodijos ritmą, dialogų šmaikštumą ir komiškumą. Ypač naudinga pažinti ir labai svarbu atgaivinti tradicinius papročius šiandien, kai jų svarba yra vis labiau užmirštama (Dundulienė, 1991).

Šokis ,,Vestuvinė siuita“ sukurtas remiantis vestuvių papročiais. Jį sukūrė žymus Lietuvos choreografas Juozas Lingys. Juozo Lingio vardas glaudžiai susijęs su lietuvių tautiniu šokiu, jo puoselėjimu bei turtinimu. J. Lingio šokiams būdingas lyrizmas. Jo šokiai visiems suprantami ir artimi gyvenimui, jiems būdingas nuotaikos įvairumas, choreografojos priemonių išraiškingumas. Šiuos kūrybos bruožus galime įžvelgti ir mano nagrinėjamame šokyje ,,Vestuvinė siuita“.

Antrasis mano nagrinėjamas šokis ,, Rezginėlė”. Jį sukūrė taip pat žymus Lietuvos choreografas Juozas Gudavičius, atskleisdamas vestuvių papročius. Jo kūriniai artimi liaudies kūrybai, choreografijos priemonės kuklios, tačiau šokiai išraiškingi ir patrauklūs. Šie bruožai atsispindi šokyje ,, Rezginėlė”.

Analizuodama šokius ,,Vestuvinė siuita” ir ,,Rezginėlė” bandžiau įžvelgti vestuvių papročių atspindžius kūriniuose, atskleisti tradicinę veikėjų vietą ir pareigas šokiuose: ką turi veikti piršlys, kokia svočios bei jaunųjų tėvų paskirtis, kaip turi elgtis jaunųjų palyda, kad būtų ne tik puotaujama, bet ir įprasminami įvairūs vestuvių momentai. Tad mano darbo tikslas – atskleisti vestuvių papročius, veikėjus bei jų vaidmenį lietuvių liaudies šokiuose ,,Vestuvinė siuita“ ir ,, Rezginėlė” bei abu šokius palyginti.

Juozas Lingys gimė 1919 m. sausio 1 d. valstiečių šeimoje, Šakių rajono Gyliškių kaime. Profesoriaus J. Lingio tėvai: tėvas Jonas Lingys (1858 – 1926), mama Antanina Puodžiukaitytė (1879 – 1946). Baletmeisterio pirmas prisilietimas prie šokio nebuvo įprastas. Tuo metu, kai jam buvo šešeri, pirmųjų šokio žingsnių J. Lingį išmokė Antanina Tumosaitė, kuri dirbo tarnaite jų namuose. Judviejų pamokos vykdavo vieną kartą per savaitę – sekmadiniais po mišių. Šiuo laikotarpiu jaunasis Lingys išmoko įvairių šokių: suktinį, klumpakojį, noriu miego, polką, valsą, aleksandrą, krakoviaką, dirižablį, šocą, drebulinį ir vengierką ( Pošaitis K. 1996).

Visas kūrybinis J. Lingio gyvenimas susijęs su Lietuvos TSR valstybiniu dainų dainų ir šokių liaudies ansambliu ,, Lietuva“, kuriam jis atidavė 40 metų. Lietuvos ansamblyje, gimė beveik visi sukurti choreografo šokiai. Baletmeisterio pareigoms J. Lingys ruošėsi labai rimtai, jam padėjo įgimtas talentas ir filologinis išsilavinimas ( Poškaitis K. 1985). Baletmeisterio pareigas J. Lingys pradėjo nuo tautosakos archyvo. Ilgainiui jis persirašė visą įmanomą informaciją iš rankraštyno, kur buvo nors menkiausiai užsimenama apie choreografinį folklorą, net ir tą, kuris buvo tik dainuojamas tekstas be jokių užuomenų apie choreografiją. Išvykų metu su ansambliu Lietuva, per savo atostogas, ar radęs laisvą minutę J. Lingys ieškojo senų dainininkų, šokėjų, muzikantų ir bendraudamas su jais užrašė beveik tris šimtus šokių, ratelių ir žaidimų. Taip pat domėjosi liaudies papročiais ir iš įvairiausių šaltinių rinko medžiagą apie įvairiausius šokius ir žaidimus ( Pošaitis K. 1996 ).

Patį pirmąjį šokį J. Lingys sukūrė merginoms. Tai buvo ,,Sadutė“. Tik tada šis šokis neatrodė taip, kaip atrodo šiandien – nebuvo jaunosios. Šokio choreografinės priemonės labai paprastos, brėžiniai taip pat neįmantrūs, viskas skirta mergaičių bendravimui, ir šokiu parodomas lietuvaitės taurumas, nuoširdumas, paprastumas.   Priešingos nuotaikos vyrų šokis – ,,Džigūnas“. Jame matome nerūpestingą jaunystės vežlumą, dūkimą. Ir vėl visai kitoks vyrų šokis – ,,Gaidys“. Šiame šokyje slypi liudies humoro užtaisas, kurį autorius paryškina choreografinėmis priemonėmis. ,,Jievaro“ tiltas artimas folkloriniam šokiui, tačiau jo nuotaikai perteikti būtinas subtilus adventinis iškilmingumas. J. Lingio kūrybai būdingas žanrinis įvairumas ir tematikos platumas.  Jis plėtojo ir šokius – sutartines (,,Rūtelė“, ,,Oželi“, ,,Ta ta to“), išmėgina jėgas miniatiūroje (,,Lėlių šokis“), kuria choreografinius vaizdelius (,,Vilko vestuvės“, ,,Tarškaliuskas“), inscenizuoja dainas; šokius kuria vaikams, ir jaunimui, ir pagyvenusiems. Svarbus paminėti yra šokis ,,Jonkeliai“, ,,Našlinis“, kuris išsiskiria savitu problemos sprendimo būdu, išplėtotas ,,Aštuonytis“, kuriame kūrybiškai ir meniškai parodyti įvairūs audimo procesai, ,,Senbernio polka“, kurioje gana kandžiai pajuokiamas naivaus senbernio tikėjimas, ,,Lėlių šokis“, kuriame smerkiamas negražus elgesys, mažesnio už save skriaudimas, ,,Rugiapjūtės“ pabaigtuvių vaizdelyje ir ,,Rugiapjūtės“ siuitoje rugiapjūtės papročiai atskleidžiami.

  • Menai Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 18 puslapių (4949 žodžiai)
  • Universitetas
  • Menų kursiniai darbai
  • Microsoft Word 45 KB
  • Vestuvių tematikos atspindžiai J. Lingio lietuvių liaudies šokyje Vestuvinė siuita
    10 - 9 balsai (-ų)
Vestuvių tematikos atspindžiai J. Lingio lietuvių liaudies šokyje Vestuvinė siuita. (2015 m. Lapkričio 04 d.). http://www.mokslobaze.lt/vestuviu-tematikos-atspindziai-j-lingio-lietuviu-liaudies-sokyje-vestuvine-siuita.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 22:45