Vežimas krovinių ekspedicija


Teisės kursinis darbas. Krovinių vežimo sutarties samprata. Krovinių vežimo sutarties dalykas. Krovinių vežimo sutarties šalys. Krovinio vežimo sutarties subjektų teisė ir pareigos. Vežėjo atsakomybė dar nepradėjus vežti krovinio. Terminai krovinio vežimo sutartyse ir jų laikymasis. Krovinio termino pristatymo viršijimas. Pavėluotas transporto priemonės pateikimas. Terminas kroviniams pakrauti - iškrauti. Atsakomybė už vėlavimą pakrauti – iškrauti krovinį. Atsakomybė už vėlavimą sumokėti užmokestį už vežimą. Ieškinio senatis teisiniuose ginčuose. Vietinis vežėjas. Tarptautinis vežėjas. Krovinių ekspedicija. Išvados. Literatūros sąrašas.


Darbo tikslas – Vežimas, krovinių ekspedicija.

Darbo uždaviniai:

Išanalizuoti krovinių vežimo sutarties sampratą;

Išanalizuoti vežėjo, siuntėjo, gavėjo teises ir pareigas;

susipažinti su teisės aktais, reglamentuojančiais krovinių vežimo sutarčių sąlygas.

Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, vis daugiau sutarčių sudaroma tarp skirtingose ES šalyse esančių ūkio subjektų. Šalių tarpusavio teises ir pareigas dažnai reguliuoja sudėtingos sutartys, kuriose vartojamos specialios sąvokos. Tarptautiniai pervežimai yra sritis, reikalaujanti tam tikrų taisyklių unifikavimo tarptautiniu mastu. Dėl šios priežasties transporto srityje priimta nemažai tarptautinių sutarčių, konvencijų, pasirašyta dvišalių tarpvalstybinių sutarčių. Viena svarbiausių – 1956 m. Tarptautinė krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (toliau tekste – CMR konvencija) buvo pasirašyta Ženevoje. Lietuva prie CMR konvencijos prisijungė 1993 m. kovo 17 d. Krovinių pervežimo keliais santykius reglamentuoja šiuo metu galiojančio Civilinio kodekso 6 knygos XL skyrius, Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas (toliau – KTK), Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 497 patvirtintos Krovinių tarptautinių vežimų kelių transportu taisyklės.

Lietuvos Respublikos teisės aktuose suformuluotos krovinių vežimo sutarties sąvokos provokuoja diskusiją – ar vežimo sutartis yra konsensualinė, ar realinė? Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog tai tik senas teorinis ginčas. Tačiau šio klausimo sprendimas turi lemiamą reikšmę nustatant sutarties sudarymo pradžios momentą, nuo ko priklauso sutarties šalių teisės ir pareigos bei atsakomybė. Kaip žinia, konsensualine sutartis laikoma tuomet, kai šalių teisės ir pareigos atsiranda nuo susitarimo momento. Konsensualiniam sandoriui sudaryti pakanka tik šalių suderintos valios pareiškimo įstatymo nustatyta forma. Tuo tarpu realinė sutartis laikoma sudaryta tik nuo tam tikrų veiksmų atlikimo (daiktų perdavimo, prisijungimo prie elektros tinklų ir kt.). Taigi, realiniam sandoriui nepakanka tik šalių suderintos valios išreiškimo, o reikalinga perduoti daiktą. Krovinių vežimo sutartis dažniausiai patvirtinama važtaraščiu arba kitokiu dokumentu. Važtaraštis atsižvelgiant į Lietuvos nacionalinėje teisėje ilgą laiką vyravusią nuostatą, jog vežimo sutartis yra tik realinė, t.y. šalių teisės ir pareigos atsiranda tik nuo krovinio perdavimo vežėjui momento, ir į tai jog jis laikomas vienintele šios sutarties forma, neretai prilyginamas pačiai vežimo sutarčiai. Važtaraštis paprastai laikomas įrodymu prima facie, patvirtinančiu vežimo sutarties sudarymą, jos sąlygas bei krovinio perėjimą vežėjo dispozicijon. Tačiau CMR konvencijos 4 straipsnis numato, jog važtaraščio pametimas arba neteisingas užpildymas neturi įtakos nei sutarčiai, nei jos veikimui. Be to, vežimo sutarties sąlygas šalys dažniausiai suderina prieš sudarydamos važtaraštį. Derybos dėl krovinio vežimo dažniausiai prasideda siuntėjo užsakymu gaunamu telefonu ar faksu, ir baigiasi pasirašant sutartį, kurią vežėjas įsipareigoja pateikti siuntėjui transporto priemonę, nugabenti siuntėjo jam patikėtą krovinį i paskirties punktą ir išduoti jį turinčiam teisę gauti asmeniui, o siuntėjas įsipareigoja pateikti krovinį bei krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį.

Taigi sutartiniai šalių įsipareigojimai dažnai atsiranda ankščiau, nei vežėjui perduodamas krovinys ir surašomas važtaraštis. Todėl vežimo sutartis dažnai yra konsensualinė, kurio forma gali būti ir rašytinė ir žodinė.

Krovinių tarptautinių vežimų automobiliais CMR konvencija reglamentuoja krovinių gabenimą keliais, tačiau jos reguliavimo sritis yra paprasti komerciniai krovinių gabenimai ir tokios sritys kurios nepatenka i ją:

Kai vežami pagal tarptautinio pašto konvencija;

Kai vežami palaikai;

Darbe buvo analizuoti pagrindiniai krovinių vežimą keliais reglamentuojantys teisės aktai – Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, Lietuvos kelių transporto kodeksas, nemažai dėmesio skirta tarptautinį krovinių vežimą reglamentuojančiam teisės aktui – CMR konvencijai. Atkreiptinas dėmesys, jog minėta konvencija reglamentuoja labai apibrėžtą klausimų sritį, tačiau jei tam tikri santykiai atitinka konvencijoje numatytų sąlygų vietą, šalys negali susitarti dėl nacionalinės teisės taikymo – bus taikoma CMR konvencija.

Krovinio vežimo kelių transportu sutartis yra konsensualinė sutartis, nepaisant Civilinio kodekso 6.808 str. 1 d. numatyto formalaus priešingo vertinimo kriterijų. Teisės normos yra vertintinos ne pagal jų pažodinę reikšmę, bet pagal prasmę ir reglamentuojamo teisinio santykio pobūdį. Vis gi, įgyvendinant teisinio aiškumo principą, rekomenduotina pakeisti minėtą Civilinio kodekso normą.

Lietuvos Respublikos civilini kodeksas. I knyga. Valstybės žin., 2000, Nr. 74-2262

  • Teisė Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • 20 puslapių (5998 žodžiai)
  • Universitetas
  • Teisės kursiniai darbai
  • Microsoft Word 51 KB
  • Vežimas krovinių ekspedicija
    10 - 10 balsai (-ų)
Vežimas krovinių ekspedicija. (2015 m. Balandžio 02 d.). http://www.mokslobaze.lt/vezimas-kroviniu-ekspedicija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 12:18