Vežlių įvairovė ir paplitimas


Muskusinis vezlys. Vėžlio kaklo slanksteliai. Upiniai vėžliai. Vėžlys turi 9 kaklo slankstelius. Vezlys turi kaklo slankstelius. Kaimaniniai vėžliai. Vezliu paplitimas lietuvoje. Balinis vezlys paplitimas. Muskusiniu vezliu. Vezlys kaklo skanksteliai.

Biologijos referatas. Įvadas. Kaimaniniai vėžliai (Chelydridae). Baliniai vėžliai (Emydidae). Sausumos vėžliai (Testudinidae). Eurazijos tvenkinių ir upių, Neotropinių miškų vėžliai (Geoemydidae). Kiaulianosiai vėžliai (Carettochelyidae). Minkštaodžiai vėžliai arba trioniksai (Trionychidae). Centrinės Amerikos upiniai vėžliai (Dermatemydidae). Amerikos purviniai ir muskusiniai vėžliai (Kinosternidae). Jūriniai vėžliai (Cheloniidae). Kietaodžiai vėžliai (Dermochelyidae). Žalčiakakliai vėžliai (Chelidae). Pelomedūzos (Pelomedusidae). Afrikos - Amerikos upiniai vėžliai (Pedocnemididae). Literatūros sąrašas.


Iš visų dabartinių roplių vėžliai yra labiausiai specializuota grupė. Jų liemenį dengia kaulinis šarvas su raginėmis plokštelėmis. Po juo gyvūnas gali paslėpti galvą ir kaklą, kojas ir uodegą.

Savo darbe mes modifikuota zug 2001 ir frost vėžlių sistematika, kuri pataikta internetiniame puslapyje http://www. Reptilevėžlių būrys skirtomas į du pobūrius pagal tris požymius. Pobūrio cryptodira vėžliai galvą įtraukia po šarvu, kaklą sulenkia vertikaliai, s raidės pavidalu. Kaklo slankstelių šoninės ataugos yra redukuotos. Dubuo nesuaugęs su kauliniu šarvu. Pobūrio pleurodira vėžliai įtraukdami galvą po šarvu, sulenkia kaklą horizontaliai ir pakiša galvą po pažastimi. Kaklo slanksteliai turi dideles keterines ir šonines ataugas stipriems raumenims prisitvirtinti. Dubuo suaugęs skaimaniniai vėžliai yra dideli gėlavandeniai vėžliai su masyvia galva. Jų galva yra tokia didelė, kad negali būti pilnai įtraukta į šarvą. Panašiai yra ir su kojomis. Karapaksas yra plokščias, trivagis, beveik stačiakampio formos, o plastronas yra sunykęs. Kojų pirštai su odos plėvėmis ir aštriais nagais. Visoms šeimos rūšims būdinga neįprastai ilga uodega.

Geografinis paplitimas. Paplitę nuo pietinės kanados, apima rytinę šiaurės amerikos dalį(apie du trečdalius). Taip pat netolygiai paplitę nuo veracruzo miemityba. Visų pirma, šie vėžliai yra mesėdžiai, bet taip pat kai kuriose populiacijose yra visaėdžių ir augalėdžių.

Dauginimasis. Patinai yra stambesni už pateles. Patelės peri daugiausia vieną kartą ptai mažo vidutinio dydžio gėlavandeniai vėžliai, turintys, žemą, aptakų šarvą. Pirštai su odos raukšle ir aštriais nagais. Šeimos vėžliai tipiškai turi pleuralalinius, stuburinius, ir 24 kraštinius raginius skydelius ant karapakso ir ir 12 ant plastrono. Daugelis labai spalvingi.

Pelkinis vėžlys (glyptemys muhlenbergii) pasiekia maksimalų (12 cm)dydį, tuo tarpu suaugęs trachemys venusta grayi gali siekti 24 (60 cm) ar daugiau. Patinai yra apskritai mažesni negu patelės tarp vandeninių vėžlių, tačiau, tarp pusiau vandeninių ir sausuminių rūšių tai gali būti priešingai.

Geografinis paplitimas. Šie vėžliai randami šiaurės amerikos vidutinio klimato žemumose, šiaurės afrikoje, pietų turkijoje, centriniuose rytuose, pietų ir centrinėje europoje bei europinėje rusijos dalyje. Per pietų Lietuvą eina šiaurinė balinio vėžlio paplitimo riba.

Buveinė. Šios nepaprastai skirtingos šeimos vėžliai yra randami daugelyje buveinių.

  • Biologija Referatai
  • 2010 m.
  • 18 puslapių (2643 žodžiai)
  • Universitetas
  • Biologijos referatai
  • Microsoft Word 2044 KB
  • Vežlių įvairovė ir paplitimas
    9 - 3 balsai (-ų)
Vežlių įvairovė ir paplitimas. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/vezliu-ivairove-paplitimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 02:22