Vgtu statybiniu medziagu egzamino atsakymai


Statybiniu medziagu rusys. Plastikai vgtu. Statybiniu medziagu jų savybes. Statybiniu medziagu testas. Eksplotaciniu medziagu gamyba. Statybinės medžiagos egzaminas. Pe plastikai. Muro mechanines savybes. Kur naudojamas itemptasis gelzbetonis. Technologines medziagu savybes.

Statybos planas. Statybinių medžiagų ir dirbinių klasifikacija. Statybos produktų standartizaciaja. Fizikinės statybinių medžaiagų savybės. Statybinių medžiagų mechaninės savybės. Statybinių medžiagų fizikinės-cheminės savybės. Statybinių medžiagų technologinės ir eksploatacinės savybės. Technologines statybiniu medziagu savybes. Magminės uolienos. Nuosėdinės uolienos. Metamorfinės uolienos. Staybinių medžiagų gamyba iš uolienų. Cementas, jo rūšys ir savybės. Statybinė mediena. Medienos fizikinės ir mechaninės savybės. Defektais vadinami medienos sandaros trūkumai ir pažeidimai.Medienos ilgaamžiškumo padidinimas. Antiseptikavimo darbai ir būdai. Medienos ruošiniai ir dirbiniai iš medienos. Gaminiai iš medienos grindims. Statybinė fanera. Plokštės iš medienos. Statybinės keramikos gaminiai, jų savybės. Keraminiai mūro gaminiai. Keraminiai gaminiai grindims ir grindiniui. Keraminiai dirbiniai stogui. Statybinis gipsas. Gipsinės medžiagos ir dirbiniai gali būti skirstomi pagal paskirtį. Jie gali būti suskirstyti ir pagal konstrukciją. Gipsinės medžiagos ir dirbiniai gali būti skirstomi pagal sudėtį. Dirbiniai gali būti skirstomi pagal paviršiaus pobūdį. Pagal drėgnos eksploatacinės aplinkos poveikį. Plokštės, kurių gamybai naudojamas gipsas, gali būti skirstomos:. Plokštės, kurių gamybai naudojamas gipsas, gali būti skirstomos:. Plokštės, kurių gamybai naudojamas gipsas, gali būti skirstomos:. Plokštės, kurių gamybai naudojamas gipsas, gali būti skirstomos:. Plokštės, kurių gamybai naudojamas gipsas, gali būti skirstomos:. Gipso kartoninių plokščių laužiamoji lenkimo apkrova. Statybinių kalkių rūšys ir jų savybės. Stiklo gamyba ir naudojimas statyboje. Stiklo gaminiai, jų rūšys ir savybės. Metalai ir jų panaudojimas statyboje.Plieno gaminiai, jų naudojimas. Betono sudėtinės dalys, betono struktūra ir rūšys. Užpildai, jų savybės ir naudojimas. Gelžbetonio esmė, įtemptasis gelžbetonis.Lengvieji betonai ir jų savybės. Silikatbetonis:silikatinės plytos. Akytasis silikatbetonis. Statybiniai skiediniai ir jų savybės. Priedai betonui. Stogų medžiagos, jų savybės ir panaudojimas. Rulonines stogo med-gos. Hidroizoliuojancios med-gos. Hidroizoliacinės medžiagos jų savybės ir naudojimas. Termoizoliacinių medžiagų savybės. Polistireninio putplasčio savybės.Pluoštinės termoizoliacinės medžiagos, jų savybės ir panaudojimas. Polistireninis putplastis. Mineralinė vata. Ugniai atsparūs betonai ir jų naudojimas. Plastikai ir jų savybės : pp, pe, pvc. Plastikų naudojimas statyboje. Dažymo medži


Šiluminis laidumas – šilumos pernešimo būdas. Energija tiesiogiai pernešama nuo šiltesnių kūno dalių šaltesnėms (didesnės enerdijos dalelės susiduria su mažesnės enegijos dalelėmis).

Statybinės medžiagos dažniausiai bandomos: gniuždant, tempiant, lenkiant, kerpant, sukant, glemžiant, lankstant.

1. Stipris. Stirpiu vadinama medžiagos savybė atlaikyti be pastebimų irimo žymių dėl išorinių poveikių atsiradusius įtempius. Medžiagų irimas susijęs su mikroplyšių susidarymu ir jų didėjimu. Irimo greitis apibūdinamas laiku, kuris praeina nuo jėgos veikimo pradžios iki medžiagos suirimo. Ši trukmė vadinama medžiagų ilgaamžiškumu pagal striprumą. Įtempiai, kurių veikiama medžiaga suyra, vadinama ribiniais. Jėga, dėl kurios atsiranda tokie įtempiai, vadinama ardančiąja.

3. Deformacija – tai fizikinio kūno geometrinės formos ar matmenų pasikeitimas dėl išorinės jėgos, drėgmės, temperatūros ir kitų veiksnių.

b) Vulkaninės uolienos. Jose vyrauja aktyvūs silicio ir aliuminio oksidai, jų oksiduose yra 5-10% hidratinio vandens, šiek tiek CaO , MgO ir šarmų. Jos skirstomos : puriosios ir susicementavusios.Puriosios – vulkaniniai pelenai, vulkaniniai smėliai , pemza – ugnikalnių išmesti produktai. Susicementavusios – vulkaniniai tufai, trasai, vulkaninė lava. Šių uolienų ρ=750-1400kg/m3, Rgn= 6- 80MPa.Šios uolienos naudojamos pastatų išorės ir vidaus apdailos elementams gaminti.

Mechaninės nuosėdinės uolienos: biriosios , susicementavusios.Biriosios uolienos – gamtinė skalda, žvyras, smėlis, molis. Jos susidarė iš magminių uolienų dulėjimo produktų, kurių stambumas priklauso nuo uolienų struktūros, mineraloginės sudėties, dulėjimo poveikių intesyvumo bei trukmės. Molis – nuosėdinė, polimerinė uoliena, susidaranti dūlėjant feldšpatams ir žėručiams. Didžiausi molio telkiniai yra Kauno, Marijampolės, Tauragės, Telšių rajonuose. Rieduliai, žvyras, smėlis naudojami keliams tiesti, betonams ir skiediniams; molis – keramikai, cementui gaminti; smulkieji smėliai – skiediniams, stiklui.

Chemogeninės uolienos – Susidaro karšto ir sauso klimato vandens baseinuose ; sausumoje – arti mineralinio vandens šaltinių. Statybinėms medžiagoms gaminti naudojamos šios uolienos: klintys, dolomitas, gipsas. Klintys susidaro iš kalcito, jose būna nedaug dolomito, molio, pirito, kvarco. ρ=1500-2600kg/m3, Rgn= 0,4- 100MPa. Iš klinčių degamos kalkės naudojamos kaip žaliava cementui gaminti. Lietuvoje randame Naujosios Akmenės rajone. Dolomitas sudarytas iš dolomito. ρ=2400-3000kg/m3, Rgn= 20- 100MPa, atlaiko bent 15 ciklų. Naudojamas statiniams, iš jo gaminamos dolomitinės kalkės, skalda. Randama Pasvalio, Kupiškio, Joniškio rajonuose. Gipsas- sudarytas iš gipso sulfato mineralo, turi nedidelį kiekį priemaišų. Naudojamas statybiniam, aukštaverčiam gipsui cementui, pertvaroms gaminti.

Susidaro iš magminių bei nuosėdinių uolienų, kai dėl labia aukštos temp, slėgio uolienos tampa kitomis. Kai susiduria 2 tektoninės Žemės plokštės ir susidaro kalnai, uolienos grūdamos, spaudžiamos ir kaitinamos veikiant aukštai temp ir slėgiui. Kuo arčiau magmos yra uolienos, tuo jos labiau keičiasi. Pvz. Klintys tampa marmuru, smiltainis – kvarcitu.

Metamorfinės uolienos skirstomos : gneisai, molio skalūnai, marmuras, kvarcitas. Gneisai susidarė iš granitų, sienitų, kitų masyvių uolienų. ρ=2400-2900kg/m3, Rgn= 120- 200MPa. Naudojami kaip gamtinis akmuo; skaldai , grindims gaminti. Molio skalūnai susidarė iš molio, veikiant aukštai temp ir slėgiui. Tai stipri, neįmirkstanti vandenyje uoliena. Randame Urale, Kaukaze, Sibire. Marmuras susidarė iš kilnčių ar dolomitų. Pagal spalvą marmuras skirstomas į šviesų ir spalvotą. Spalvotam būdingas gyslotumas – įtrūkiai, užpildyti gamtiniais cementais. Uolienos tankis ρ=2700-2900kg/m3, Rgn= 100- 300MPa. Naudojamas pastatų vidaus apdailai, tačiau netinka išorės apdailai, nes išorėje žaliuoja ir dūlėja. Randama Italijoje, Ispanijoje, Graikijoje, Brazilijoje. Kvarcitas susidarė iš kvarcinių smėlių ir smiltainių. Uoliena labai tanki, stipri, baltos ar rausvos spalvos. Naudojama pastatų apdailai. Gaminamos ugniai atsparios plytos. Randama Karelijoje.

  • Statyba Planai
  • 2013 m.
  • 48 puslapiai (17126 žodžiai)
  • Statybos planai
  • Microsoft Word 268 KB
  • Vgtu statybiniu medziagu egzamino atsakymai
    9 - 3 balsai (-ų)
Vgtu statybiniu medziagu egzamino atsakymai. (2013 m. Gegužės 06 d.). http://www.mokslobaze.lt/vgtu-statybiniu-medziagu-egzamino-atsakymai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 20:31