Vį „Klaipėdos valstybinės jūrų uosto direkcijos“ (kvjud) 2010 - 2012 m. veiklos analizė


Ekonomikos kursinis darbas. Įvadas. Klaipedos valstybinis jūrų uostas. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krovinių analizė. KVJU aplankantys laivai. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (kvjud) funkcijos, uždaviniai ir misija. Kvjud ekonominės padėties ir finansinės veiklos analizė. Įmonės ekonominio efektyvumo rodiklių analizė. Įmonės bankroto tikimybė ir finansinės plėtros galimybės. Ilgalaikio materialiojo turto grąžos ir imlumo analizė. Produktyvumo rodikliai. Išvados. Priedai.


Problemos aktualumas – jūrų uostai sudaro galimybę sujungti įvairias skirtingas transporto rūšis į bendrą efektyvią transporto sistemą. Taigi, jūrų uostai užimą svarbią vietą pasaulinio transporto sistemoje ir tarptautinės prekybos srityje (Belova, Mickienė 2012).

Lietuva turi vieną jūrų uostą kuris yra Klaipėdos mieste. Uosto veiksmus koordinuoja KVJUD todėl svarbu užtikrinti šios organizacijos sklandžią veiklą analizuojant įvairius rodiklius.

Probleminis klausimas – kokia KVJUD situacija atsižvelgiant į efektyvumo rodyklius, įmonės bankroto tikimybę, pletros galimybę, ilgalaikio matiarelaus turto grąžą ir imlumą, vidutines pajamas vienam laivui ir vienai tonai?

Tyrimo tiklas – nusatatyti KVJUD padėtį išanalizavus rodiklius.

Išanalizuoti efektyvumo rodyklius, įmonės bankroto tikimybę, pletros galimybę, ilgalaikio matiarelaus turto grąžą ir imlumą, vidutines pajamas vienam laivui ir vienai tonai.

Tyrimo metodai – statistinių duomenų analizė, duomenų liginimas.

Šiame skyriuje aprašoma Klaipėdos uosto krovos apimtys, kokie kroviniai kraunami, uosto charakteristikos bei sandęliavimo galimybių lyginimas su Rygos uostu, atplaukenčių laivų analizė, KVJUD funkcijos, uždaviniai ir misija.

Klaipėdos uosto ir rygos uosto teritorijos, maksimalios grimzlės, krantinių ilgio, sandėliavimo galimybių palyginimas.

Lyginant charaktristikas Klaipėdos uostas nusileidžia rygos uostui pagal uosto teritoriją tačiau bendras krantinių ilgis Klaipėdos uosto yra didesnis 8,7 kilometrų.

Sadėliavimo galimybės – Klaipėdos uostas yra pranašesnis už Rygos uosta lyginant šadlytų krovinių sandėliavimo pajėgumus, skystų krovinių sandėliavimą tačiau nusileidžia lyginant atvirų saugojimo aikštelių plotą

Per dešimt metų Klaipėdos valstybiniam jūrų uoste krova nėra stabili ir įvairiai svyruoja. Tai lemia veiksniai tokie kaip 2008 – 2009 metų krizė, stichninės nelaimės, ligų ir virusų protrūkiai, brangantis kuras, šalių nustatyti embargai ir pan.

Analizuojamo laikotarpio metu krova įvairiai keitėsi, mažiausia krova užfiksuota 2004 metais (27477,7 tūks.t), o dydžiausia 2011 metais (45529,6 tūks.t).

Dydžiausias augimas pastebėtas 2009 – 2011 metais. Tuo laikotarpiu krovinių srautai išaugo 9272,1 tūks. t. Tai lėmė krizės laikotarpiu sumažėjusi krova (2009 m.)o, atsigaunant ekonomikai krova išaugo.

2013 metais Klaipėdos uosto perkrauti kroviniai.

Dydžiausią dalį sudaro žalia nafta ir naftos produktai net 53 proc., tai daugiau nei puse visų analizuojamų krovinių, antroj vietoj natūralios ir chminės trašos jos sudaro 3 proc., trecioj vietoj kroviniai konteineriuose 12 proc. ketvirtoj vietoj žemės ūkio produktai 9 proc., visi kiti dalinasi po 1 proc. tai yra maisto produktai, naturalios ir cheminės trašos supakuotos, durpės.

  • Ekonomika Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 18 puslapių (2436 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ekonomikos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 63 KB
  • Vį „Klaipėdos valstybinės jūrų uosto direkcijos“ (kvjud) 2010 - 2012 m. veiklos analizė
    10 - 6 balsai (-ų)
Vį „Klaipėdos valstybinės jūrų uosto direkcijos“ (kvjud) 2010 - 2012 m. veiklos analizė. (2015 m. Lapkričio 02 d.). http://www.mokslobaze.lt/vi-klaipedos-valstybines-juru-uosto-direkcijos-kvjud-2010-2012-m-veiklos-analize.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 04:34