Vidaus auditas Lietuvoje – tikslai, uždaviniai, raida bei teisinis reglamentavimas


Apskaitos kursinis darbas.

Įvadas. Vidaus audito teoriniai aspektai. Audito raida ir atsiradimas. Vidaus audito samprata. Vidaus audito rūšys. Vidaus audito atlikimo metodika. Vidaus audito tikslai ir uždaviniai. Vidaus audito raida Lietuvoje ir teisinis reglamentavimas. Išvados. Literatūros šaltiniai.


Taigi norint sėkmingai įgyvendinti organizacijos siekius labai svarbu nustatyti kaip turi būti vygdomas vidaus auditas Lietuvoje.

Vidaus auditas – nepriklausoma kontrolė, įkurta įmonės viduje siekiant padėti gerinti jos veiklą.

Taigi vidaus auditas yra nepriklausoma vertinimo funkcija, sukurta įmonės viduje kaip tarnyba, kuri turi apimti įmonės vidaus kontrolės efektyvumo tyrimą ir vertinimą.

1. Finansinis auditas Finansinio audito šaknys yra pakankamai gilios todėl finansinio audito procedūros yra gana gerai standartizuotos ir šį auditą atlikti yra kur kas paprasčiau, nei veiklos auditą.[6]

Pagrindiniai vidaus audito atlikimo etapai yra: audito planavimas, audito atlikimas (audito įrodymų rinkimas), ataskaitos projekto ir ataskaitos rengimas bei veiklos po audito stebėjimas.[3]

Audito planavimas yra labai svarbus, kadangi jis padeda nustatyti, ar auditas įmonei yra reikalingas, ar jo atlikimas yra įmanomas, taip pat apibrėžia aiškiai suformuluotus tikslus, audito metodiką bei numato būtinus išteklius. Planuojant auditą yra labai svarbu tinkamai parinkti vertinimo kriterijus Vidaus audito planavimas apima:

Išankstinė apžvalga yra reikalinga tam, kad auditorius galėtų suprasti audito subjektą, jo tikslus, veiklos kryptis, veikloje naudojamų išteklių pobūdį. Išankstinės apžvalgos metu auditorius turėtų surinkti informaciją ir ją panaudoti sudarant rizikos modelį bei nustatant audito poreikį. Audituotinų objektų apžvalga turėtų būti nuolat atnaujinama. Nustačius vidaus audito poreikį, turi būti nustatytas audito atskirose srityse cikliškumas, sudarytas metinis bei strateginis audito planai, kuriuos sudaro vidaus audito tarnybos vadovas.

Audito strateginių bei metinių planų sudarymo metu nustatoma audito strategija, atskirų audito atlikimo darbo koordinavimas, paskiriami auditoriai konkretiems auditams atlikti, nustatomi rizikos veiksniai, auditų mastas ir t.t.

Strateginiame veiklos plane reikėtų numatyti preliminarius sričių, kurių auditas bus atliktas, sąrašus ir pateikti informaciją, kokie svarbiausi auditai bus atliekami kiekvienais metais, o metiniame plane turi būti tiksliai numatyta, kas bus daroma tais metais. Plane turi būti išvardinta: audito objektas, audituojamos sritys, ankstesnio vidaus audito data, vidaus audito tema, vidaus audito atlikimo trukmė ir t.t.

Remiantis preliminariu tyrimu, suformuluojamas detalus audito plano aprašymas, kur nustatoma:

Skiriamas auditui laikas bei jo paskirstymas.

Detalų audito plano aprašymą reikia parengti iki kol pradedamas vidaus auditas, kadangi jį galima keisti, jei atliekant auditą toks poreikis atsiranda. Vidaus audito tarnybos vadovas turi patvirtinti vidaus audito darbo programą. Bet kurie vidaus audito darbo programoje (plane) atlikti pakeitimai taip pat turi būti patvirtinti Vidaus audito tarnybos vadovo.

Audito įrodymai yra būtini, tam kad būtų pareikšta auditoriaus nuomonė. Audito įrodymai yra kaupiamojo pobūdžio, todėl pirmiausia surenkami atliekant audito procedūras, tačiau juos sudaryti gali ir informacija, kuri buvo surinkta iš kitų šaltinių. Be to, kai kuriais atvejais auditoriai naudoja informacijos nebuvimo faktą kaip audito įrodymą (pavyzdžiui, jei imonės vadovybė atsisako pateikti vadovybės pareiškima).

Auditorius pats pasirenka jam reikalingas auditui atlikti procedūras. Nagrinėdami ir vertindami surinktą informaciją, vidaus auditoriai naudoja šias procedūras:

Tikrinimą. Šis procesas yra atliekamas dviem būdais: dokumentiniu ir natūriniu. Tikrinant dokumentiniu būdu yra nustatoma ar dokumentuose yra teisingi skaičiavimai, ar teisinga jų forma ir ar patys dokumentai yra pateikiami su visais reikalingais rekvizitais ir vizomis. Taikant natūrinį tikrinimo procesą yra tikrinami veiklos produktai, nematerialusis ir materialusis turtas, o gauta informacija yra palyginama su informacija duota dokumentuose;

Skaičiavimą. Procedūra yra atliekama tada, kai randama ataskaitose klaidų ar abejojant ataskaitos ar kito dokumento pagrįstumu;

  • Apskaita Kursiniai darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 20 puslapių (3890 žodžių)
  • Universitetas
  • Apskaitos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 51 KB
  • Vidaus auditas Lietuvoje – tikslai, uždaviniai, raida bei teisinis reglamentavimas
    10 - 4 balsai (-ų)
Vidaus auditas Lietuvoje – tikslai, uždaviniai, raida bei teisinis reglamentavimas. (2016 m. Vasario 14 d.). http://www.mokslobaze.lt/vidaus-auditas-lietuvoje-tikslai-uzdaviniai-raida-bei-teisinis-reglamentavimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 17:30