Vidaus degimo teorija


Inžinerijos konspektas.

Vidaus degimo variklių klasifikavimas ? Pagal paskirtį. Alkūninis mechanizmas ? Centriniu mechanizmu. Variklio blokas. Cilindrų įvorės. Alkūninis velenas. Keturtakčio karbiuratorinio variklio veikimas ? Variklio darbo ciklu. Darbo taktas išsiplėtimas. Dujų skirstymo mechanizmas ? Kreipiamoji įvorė. Vožtuvų spyruoklės. Skirstymo mechanizmo pavara. Skirstymo velenas. Variklio paleidimo sistemos ? Paleidimo greičiu. Dyzelių paleidžiama. Dekompresijos mechanizmas. Įsiurbiamojo oro pašildymas. Karbiuratorinio variklio greičio charakteristika nubraižyti ? Dvitakčio karbiuratorinio variklio veikimas pagrindiniai parametrai ? Pirmojo takto. Antrojo takto. Uždegimo sistemos paskirtis ? Variklio -( indikatorinės diagramos analizė , degimo fazės , p2 ir t. Greitoji degimo fazė. Pagrindinė degimo. Baigiamoji fazė. Variklio p – v indikatorinės diagramos analizė , vykstantys procesai , (, ,. siurbimo procesas. Suspaudimo procesas. Išmetimo procesas. Suspaudimo laipsnis (. Aušinimo sistema ? Skysčiu aušinamose sistemose. Oru aušinamose sistemose. Tepimo sistema. Variklio bandymo tikslas ir uždaviniai ? Darbo tikslas ir užduotis. Variklio bandymo įranga stendai ? Jėgos veikiančios variklyje sukimo momentas ? Karbiuratorinių variklių maitinimo sistema ,( sandara )? Oro filtras. Toliau is kl. Karbiuratoriai ir jų sistemos , mišinio reguliavimo įtaisai ? Tuščiosios eigos sistema. Kompensavimo sistema. Įsiurbimo procesas , variklyje ir jo parametrai ? karbiuratorinis variklis. Dyzelinis variklisČia. Indikatoriniai variklio rodikliai ? Santykinės indikatorinės degalų sanaudos bi. Vidutinis indikatorinis slėgis pi. Dyzelinių variklių maitinimo sistema ? Degalų bakai. Degalų tiekimo siurbliukas. Degalų filtrai. Suspaudimo procesas variklyje , ir jo parametrai ? Efektyvieji variklio rodikliai ,? Efektyvioji variklio galia Pe. Efektyviu naudingumo koeficientu. Efektyviosios degalų sąnaudos be.


1.Vidaus degimo variklių klasifikavimas? I.Pagal paskirtį: 1.stacionarūs (naud. jėgainėse), 2.transportiniai (automobiliuose, traktoriuose). II.Pagal degalus: 1.dujiniai, 2.skysti, 3.mišrūs, 4.įvairūs. Dujiniams varikliams naud. skystos naftos (1,6MPa) arba suslėgtos (20MPa) gamtinės dujos. Skystus degalus naudojantys varikliai varomi benzinu, spiritu, žibalu, dyzeliniais degalais. Mišriais degalais veikiantys varikliai paleidžiami benzinu, dyzeliniais degalais, o vėliau perjungiami ditrbti dujomis. Įvairius degalus naudojančiuose varikliuose naudojamas bet koks kuras sukeliantis šilumą. III.Pagal energijos transportavimą: 1.išorinio degimo, 2.vidaus degimo- stūmokliniuose ir rotoriniuose varikliuose šiluminė energija verčiama mechaniniu darbu cilindrų viduje. IV.Pagal degiojo mišinio transportavimo būdą: 1.Karbiuratoriniai (OTTO), 2.dyzeliniai. Karbiuratoriniuose varikliuose degusis mišinys ruošiamas cilindrų išorėje. Dyzeliniuose varikliuose darbinis mišinys sudaromas cilindrų viduje. Juose stūmokliui artėjant prie viršutinio galinio taško į cilindre suslėgtą orą purškiami dyzeliniai degalai. V.Pagal darbinio mišinio uždegimą. Mišinys gali būti uždegamas: 1.elektros kibirkštimi, 2.elektrofakeliniu būdu, 3.užsiliepsnoja savaime dėl aukštos suslėgimo temperatūros. VI.Pagal darbo ciklą: 1.dvitakčiai, 2.keturtakčiai. VII.Pagal galios reguliavimo būdą: variklai, kuriuose degusis mišinys keičiamas: kokybiškai, kiekybiškai, mišriai. Kokybiškai reguliuojant mišinį į cilindrus tiekiamas pastovus oro kiekis, o įpurškiamų degalų porcijos didinamos arba mažinamos. Taip reguliuojami dyzeliniai varikliai, kuriuose degiojo mišinio sudėtis priklauso nuo apkrovos ir gerokai kinta. Kiekybiniu būdu reguliuojama karbiuratorinių variklių apkrova, nes keičiant droselio padėtį, degiojo mišinio sudėtis lieka nedaug pakitusi, o į cilindrus tiekiamo mišinio kiekis kinta. Mišriuoju būdu- keičiama degiojo mišinio sudėtis ir jo kiekis. VIII.Pagal cilindrų skaičių: 1.vienacilindriai, 2.daugiacilindriai. IX.Pagal cilindrų išdėstymą:1.vertikalieji, 2.horizontalieji, 3.vienos eilės, 4.V formos (900), 5.žvaigždės pavidalo, 6.opoziciniai su priešpriešiais judančiais stūmokliais. X.Pagal cilindrų darbinį tūrį (litražą): 1.mikrolitražiai(iki 1 l), 2.mažalitražiai(iki 2 l), 3.vidutinio litražo(3-4 l ), 4.didelio litražo (virš 4 l ). XI.Pagal aušinimo būdą: 1.skysčiu, 2.vandeniu, 3.oru, 4.mišriai aušinami. XII.Pagal vidutinį stūmoklio judėjimo greitį: 1.lėtaeigiai (iki 6,5 m/s), 2.vidutinio greičio (6,5-8,5 m/s), 3.greitaeigiai (8,5-12 m/s), 4.labai greiti (12-15 m/s). XIII.Pagal alkūninio veleno sukimosi kryptį: 1.dešininiai, 2.kairiniai, 3.reversuojami, 4.nereversuojami. XIV.Pagal sūkių dažnį: 1.100-8000 aps/min, 2.10000- 15000 aps/min. Nuo sūkių dažnio priklauso mašinos konstrukciniai ypatumai ir techninės charakteristikos.

2.Alkūninis mechanizmas? Alkūninis mechanizmas stūmoklių slankiojamąjį judesį paverčia alkūninio veleno sukamuoju judesiu. Alkūninį mechanizmą sudaro nejudamos korpuso detalės – variklio blokas, cilindrai, galvutė, karteris ir judamos – stūmokliai, pirštai, švaistikliai, alkūninis velenas, smagratis. Cilindrai varikliuose dažniausiai išdėstomi viena eile.Alkūninis mechanizmas, kurio alkūninio veleno sukimosi centras sutampa su cilindro ašine linija, vadinamas centriniu mechanizmu.Didelės galos varikliuose cilindrai išdėstomi dviem eilėmis. Prie rėmo variklis tvirtinamas per elastingus gumos amortizatorius. Jo pakaba mažina žalingą virpesių įtaką ir saugo bloką nuo didelių apkrovų, kai rėmas deformuojasi.Variklio blokas yra masyvus vientisas liejinys iš pilkojo ketaus, legiruoto chromu, molibdenu ar pan. Karburatorinių variklių blokai liejami iš aliuminio. Jie lengvesni, geriau nuveda šilumą, bet brangesni. Jame tvirtinamos kitos korpuso detalės, montuojami alkūninis, skirstymo mechanizmai ir pritvirtinami sistemų įrengimai. Cilindrų įvorės būna sausosios ir šlapiosios. Kai įvorės šlapiosios, vanduo tiesiogiai cirkuliuoja pro jų įšorinį paviršių. Įvorės, įpresuotos į bloke ištekintus lizdus vadinamos sausosiomis. Sausosios didina bloko standumą, tačiau blogiau nuveda šilumą, todėl dažniau naudojamos šlapiosios. Cilindrų galvutė uždengia iš viršaus cilindrus.Tai sudėtingos formos liejinys, nes joje dažniausiai įtaisyti vožtuvai, purkštuvai arba žvakės, įsiurbimo ir išmetimo kanalai ir aušinimo ertmės, kartais ir degimo kameros. Stūmoklis besiplečiančių dujų slėgio jėgą per pirštą ir švaistiklį perteikia alkūniniam velenui. Jį sudaro dugnas, galvutė, sijonėlis, dvi stebulės ir įgilinimai alyvai susikaupti. Stumoklyje ištekinti grioveliai kompresiniams žiedams. Žemiau kompresinių žiedų yra groveliai tepaliniams žiedams.Kompresiniai žiedai sandarina stūmoklį cillindre ir neleidžia prasiskverbti dujoms į karterį, tepaliniai nubraukia nuo sienelių alyvos perteklių. Stūmokliai klasifikuojami pagal kreipiamosios dalies skersmenį, masę ir piršto stebulės dydį. Stūmoklio pirštas šarnyriškai jungia stūmoklį su švaistikliu ir perduoda pastarajam dujų slėgio jėgą. Švaistiklis jungia stūmoklį su alkūniniu velenu ir perduoda jam dujų slėgio ir inercines jėgas.Sudaro viršutinė galvutė, kotas, apatinė galvutė su dangteliu.Alkūninis velenas perduoda dujų slėgio sukurtą sukimo momentą smagračiui ir jėgos pavarai.Sudaro pagrindiniai ir švaistikliniai kakliukai, sujungti peteliais.Ant priekinio veleno tvirtinamas skirstymo krumpliaratis ir ventiliatoriaus pavaros skriemulys. Dauguma alkūninių velenų turi atsvarus., kurie subalansuoja guolius veikiančias jėgas.Smagratis – tai mechaninės energijos akumuliatorius.Jis mažina alkūninio veleno sukimosi netolygumą, padeda įveikti trumpalakes perkrovas.

Vidaus degimo teorija. (2016 m. Gegužės 10 d.). http://www.mokslobaze.lt/vidaus-degimo-teorija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 18:44