Vidaus degimo varikliai (3)


Aksialiniu dezaksialiniu. Koks skirtumas tarp aksialiniu ir dezaksialiniu ašm?.

Mechanikos referatas.

Vidaus degimo variklio alkūninis, švaistiklinis mechanizmas ir galvutė. Vidaus degimo variklio dujų skirstymo mechanizmas, balansavimo įrenginiai, jų išdėstymas ir paskirtis. Variklių tepimo sistemos. Variklių aušinimo sistemos. VDV dyzelinės ir OTO variklių maitinimo sistemos. Literatūros šaltiniai.


Judamos AŠM dalys yra: stūmoklis, žiedai, stūmoklio pirštas, švaistiklis, alkūninis velenas ir smagratis. Nejudamos AŠM dalys yra variklio korpusas ir galvutė.

Automobilių varikliuose naudojamus alkūninius švaistiklio mechanizmus galima skirstyti į aksialinius ir dezaksialinius. Kai cilindro ašis sutampa su alkūninio veleno ašimi, toks AŠM vadinamas aksialiniu (centriniu). Kai cilindro ašis nesutampa su alkūninio veleno ašimi, mechanizmas vadinamas dezaksialiniu (necentriniu) (3.2 pav).

Varikliui veikiant, atskiros AŠM dalys atlieka labai skirtingus judesius. Stūmoklio tiesia- eigis slenkamasis judėjimas perduodamas švaistikliui, kuris juda sudėtinga trajektorija vienoje plokštumoje. Švaistiklio veikiamas alkūninis velenas sukasi apie savo ašį ir perduoda jėgas automobilio transmisijai.

Svarbiausi AŠM parametrai yra: r – alkūninio veleno petys, l – švaistiklio ilgis. Parametras λ = r/l yra pagrindinis rodiklis, apibūdinantis AŠM. Skirtingos galios ir dydžio, bet vienodą λ turintiems varikliams analogiškų elementų judėjimo principai vienodi.

Automobilių VDV koeficientas λ dažniausiai būna 0,24–0,31. Švaistiklio ilginimas mažina cilindro dilimo netolygumus, bet didėja variklio gabaritai. Tas pat atsitinka, kai didinamas alkūninio veleno petys. Jam didėjant neišvengiamai reikia ilginti ir švaistiklį, antraip jis remsis į stūmoklio arba cilindrų bloko detales, o tai didina variklio gabaritus.

Cilindrų įvorės, liejamos kartu su bloku, vadinamos integruotomis. Tokia konstrukcija labai padidina standumą, sumažėja atstumai tarp cilindrų. Pagrindinis privalumas – variklio gabaritai ir svoris mažėja; trūkumas – visą bloką reikia lieti iš dilimui atsparių medžiagų. Šio trūkumo galima išvengti naudojant sausąsias įvores.

Briauna įtvirtina įvorę variklio bloke. Viena arba dvi kreipiamosios centruoja įvorę bloko lizde. Apatinė jos dalis sandarinama žiedais. Tai leidžia įvorėms plėstis neprarandant sandarumo. Viršutinė jos dalis iškyla virš bloko plokštumos 0,1 mm ir geriau prispaudžia galvutės tarpiklį.

Visų cilindrų įvorių vidinis paviršius kruopščiai apdirbamas, jis honinguojamas ir pasiekiamas reikiamas šiurkštumas, kad varikliui veikiant ant cilindro sienelių geriau laikytųsi alyvos plėvelė.

Cilindrų galvutę veikia tvirtinimo smeigių užveržimo ir didelės dujų slėgio jėgos. Varikliui dirbant galvutėje atsiranda papildomos temperatūrų apkrovos, ypač dėl netolygaus įkaitimo. Aušinimo sutrikimai arba neteisinga eksploatacija dažnai būna galvutės gedimų priežastis. Pažeidžiamiausia vieta yra jungtys tarp vožtuvų.

Mažinant šilumines apkrovas, galvutėje padaroma angų sistema, kuria tekantis aušinamasis skystis reguliuoja temperatūrą. Galvutėse, lietose iš ketaus, degimo kameros paviršiaus temperatūra siekia apie 350 °C. Temperatūrų skirtumai tarp atskirų dalių būna iki 150 °C. Galvutėse iš aliuminio lydinių dėl didelio aliuminio šilumos laidumo didžiausiosios temperatūros ir temperatūrų skirtumai mažesni.

Stūmoklis per pirštą ir švaistiklį perduoda dujų slėgio jėgą alkūniniam velenui. Tai labiausiai mechaniškai ir termiškai apkrauta variklio detalė. Varikliuose dujų slėgio jėgos siekia 170 kN, o temperatūra atskiruose stūmoklio taškuose – 400 °C.

Stūmoklis turi išlikti standus esant aukštai temperatūrai, būti atsparus dilimui ir kuo lengvesnis, kad susidarytų kuo mažesnės inercijos jėgos. Stūmokliai dažniausiai liejami iš aliuminio su silicio priemaišomis.

Sudėtinga stūmoklio forma, greitai kintantys šilumos srautai ir temperatūra, veikianti stūmoklį, sąlygoja netolygų jo kaitimą, o tai lemia dideles temperatūrų apkrovas ir deformacijas.

Šiluma, veikianti stūmoklio dugną, nutekinama į aušinamą cilindro sienelę per kompresinius žiedus (60–70%), per stūmoklio sijonėlį (20–30%) ir į tepimo sistemą (5–10%). Stūmoklį taip pat veikia šiluma, išsiskirianti stūmokliui ir žiedams trinantis į cilindro sieneles.

Viršutinis kompresinis žiedas įtaisomas tokiame aukštyje, kad stūmokliui būnant VGT, jis būtų cilindro aušinimo zonoje.

  • Mechanika Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 65 puslapiai (8106 žodžiai)
  • Kolegija
  • Mechanikos referatai
  • Microsoft Word 7062 KB
  • Vidaus degimo varikliai (3)
    10 - 7 balsai (-ų)
Vidaus degimo varikliai (3). (2016 m. Kovo 30 d.). http://www.mokslobaze.lt/vidaus-degimo-varikliai-3.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 18:30