Vidaus kredito struktūros (valdžiai ir kitiems rezidentams) analizė Lietuvoje


Ekonomikos savarankiškas darbas.

Kreditų samprata ir jų rūšys. Lietuvos vidaus kreditų struktūros analizė. Išvados. Literatūros sąrašas. Priedai.


Visais laikais žmonės dirbdavo, kad gautų pinigų, kurių dėka galėtų patenkinti savo poreikius. Pinigai – visuotinės vertės ekvivalentas, atliekantis mainų, prekių apskaitos vieneto, taupymo ir mokėjimo priemonės funkcijas. Žmonės pinigus ne tik taupo, bet ir išleidžia. Juk išlaidos priklauso nuo pajamų. Išlaidos – tai pinigų dalis, kurią žmonės skiria iš savo uždirbtų pajamų. Kuo uždirbtos pajamos didesnės, tuo daugiau išleidžiama: šeimos turinčios didesnes pajamas, vartoja daugiau, nei šeimos, kurių pajamos mažesnės. (Snieška V., Čiburienė J., 2005). Bet ne visada užtenka pajamų poreikiams patenkinti – vartojimas viršija pajamas.

Augant norams, didėjo ir poreikiai, dėl kurių pradėjo trūkti pinigų. Vieniems reikia gyvenamojo namo, automobilio, o kitiems – tiesiog pinigų studijoms. Žmonės pradėjo imti paskolas iš bankų. Tad galima teigti, kad nuo poreikių ir turimų pinigų priklauso paskolos dydis. Bankas – tai finansinė institucija, turinti savo veiklai specialią valstybės licensiją, kuri leidžia priimti pinigus ir suteikti paskolas. Pinigų skolinimas yra viena pagrindinių banko funkcijų. Tai pati pelningiausia, tačiau ir pati rizikingiausia banko veiklos sritis. Banko paskola – tai komercinis pasitikėjimas, kurį bankas išreiškia, skolindamas pinigus nustatytam laikotarpiui už tam tikras palūkanas. Vienas iš bankų, kurie teikia paskolas – komercinis (universalus) bankas – akcinio kapitalo veikianti įmonė, kuri verčiasi priimdama indėlius bei kitas gražinamas lėšas, teikdama paskolas bei prisiimdama su tuo susijusią riziką ir atsakomybę. Šis bankas atlieka beveik visas bankų operacijas: priima indėlius ir saugo turtą, teikia kreditus, prekiauja vertybiniais popieriais, teikia konsultacijas. (Pagirskienė Z., 2008)

Viena iš pagrindinių komercinių bankų atliekamų finansinių operacijų yra kreditų arba paskolų suteikimas. Tačiau įvairūs autoriai skirtingai yra linkę apibrėžti, kas yra kreditas. V. Aleknevičienė (2005) teigia, kad kreditas – tai ekonominiai piniginiai santykiai, susiję su įmonių, organizacijų ir gyventojų laikinai laisvų pinigų kaupimu ir tikslinio jų teikimo apmokėjimo ir grąžintinumo pagrindais. R. Vainienė (2005) sako, kad kreditas – tai pinigų suma, kurią kredito įstaiga suteikia paskolos gavėjui, o pastarasis įsipareigoja grąžinti pasiskolintą sumą ir sutarto dydžio palūkanas sutartyje numatytais terminais bei tvarka. B. Martinkus, V. Žilinskas, (2001) teigia, kad kreditas – tai paskolos ir kitokie atidedamojo mokėjimo metodai, įgalintys vartotojus ir firmas pirkti prekes, paslaugas, žaliavas, medžiagas ar dalis. Ir kaip E. Buškevičiūtė, I. Mačerinskienė, (2005) sako, kad kreditas – tai komercinis pasitikėjimas bei prekių ir pinigų skolinimasis už palūkanas.

Ekonomikoje susiformavo dvi pagrindinės kredito formos, kurias būtų galima įvardyti kaip: prekinė ir piniginė. Piniginė kredito forma susijusi tiesiogiai su pinigais, o prekinę būtų galima apibūdinti, kad jos esmę sudaro prekės ir kitos panašios paslaugos, arba kreditai skirti verslui ir asmeniniam vartojimui. Norint detaliau išanalizuoti piniginį kreditą būtų galimą jį taip pat išskirti į rūšis:

Tiesioginis banko kreditas – tai paskola, kuri gali būti suteikiama gyventojams, įmonėms, įstaigoms ar organizacijoms, jų poreikių finansavimui.

Overdraftas – tai viena iš kreditavimo formų, kai klientas banko sąskaitoje nustatytą laiką gali turėti debetinį likutį. Tokia sąskaita įgauna paskolinės sąskaitos savybes ir už tokį likutį klientas bankui moka nustatyto dydžio palūkanas, tačiau nustatyta overdrafto suma negali būti didesnė nei yra nustatyta overdrafto limite. Overdraftas nuo kitų kreditavimo formų skiriasi tuo, kad suteikiant overdraftą nėra atidaroma klientui paskolų sąskaita iš kurios būtų atliekami pavedimai. Taip pat ši kredito forma yra suteikiama iki vienerių metų ir didesnėmis palūkanomis nei lyginant, pavyzdžiui, su kreditine linija.

Vidaus kredito struktūros (valdžiai ir kitiems rezidentams) analizė Lietuvoje. (2016 m. Kovo 21 d.). http://www.mokslobaze.lt/vidaus-kredito-strukturos-valdziai-ir-kitiems-rezidentams-analize-lietuvoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 20:19