Vidaus sekrecijos liaukos glandulae sine ductibus hormonai


Biologijos aprašymas. Belatakės. - glandulae sine ductibus. hormonai. Hormonas apibūdinamas bet koks junginys organizme , kuris yra signalas , galintis sukelti pokyčius ląstelėse. Endokrininiai hormonai. Parakrininiai hormonai. Autokrininius hormonus. Konkorėžinė liauka - corpus pineale , epiphysis cerebri. Dalyvauja streso reakcijose. Pasmegeninė – hipofizė hypophysis , gl. pituitaria. Antidiuretinas vazopresinas. Skydliaukė , gl. thyroidea. Prieskydinė liauka , gl. parathyroidea. Kasos salelės , insulae pancreaticae. Langerhanso salelėmis. Alfa – gamina gliukagoną , beta – insuliną , delta – somatostatiną. Insulino poveikis angliavandenių apykaitai. Insulino poveikis lipidų apykaitai. Insulino poveikis baltymų apykaitai. Svarbiausi cukrinio diabeto biocheminiai požymiai. Antinksčiai , gl. suprarenales. Gliukokortikoidai pagr. kortizolis , mineralkortikoidai aldosteronas ir lytiniai hormonai. Antinksčių šerdinės dalis. Adrenaliną ir noradrenaliną ir dopaminą. Lytinės liaukos. Lytinių liaukų hormonai. Sėklidės – testis - belatakė dalis. Vyriškieji lytiniai hormonai. Androgenai yra testosteronas ir dihidrotestosteronas. Kiaušidės – ovarium - beletakė dalis. Moteriškieji lytiniai hormonai.


Ji yra tarpinių smegenų antgumburyje. Forma panaši į eglės konkorėžio, sveria apie 0,2 g. Liauka padengta jungiamojo audinio dangalu, nuo kurio į liaukos vidų eina pertvarėlės, padalindamos liauką į skilteles. Pertvarėlėmis į liaukos vidų patenka kraujagyslės ir nervai. Liaukos ląstelės daugiakampės su grūdėta citoplazma.

Labiausiai išvystyta vaikų epifizė.Vėliau liaukos veikla pradeda nykti. Epifizės hormonai: melatoninas slopina lytinių liaukų aktyvumą, slopina gonadoliberino sekreciją. Konkorėžinė liauka reguliuoja endokrininių liaukų aktyvumą ir organizmo medžiagų apykaitą dienos ir nakties kaitos metu. Didžiausia melatonino koncentracija kraujo plazmoje būna 3 val. nakties 0,6-2,5 (mol, o mažiausia dieną – iki 2,1 (mol.

Liauka yra tarpinių smegenų pagumburyje. Ovalios formos, sveria 0,6 – 0,8 g. Hipofizė yra pleištakaulio turkiškojo balno ertmėje. Ji turi priekinę ir užpakalinę skiltis, tarp kurių yra vidurinė dalis. Priekinė dalis vystosi iš ektodermos, o užpakalinė yra neurogeninės kilmės ir yra išsivysčiusi iš tarpinių smegenų pūslelės. Su smegenimis hipofizę jungia piltuvas. Tik tada, kai susijungia priekinė - adenohipofizė ir užpakalinė – neurohipofizė - hipofizės dalys, ji pradeda funkcionuoti.

Priekinė liaukos dalis vadinama adenohipofize. Ji sudaryta iš pertvarų, tarp kurių yra liaukinio epitelio ląstelių, tarp kurių gausus kraujagyslių tinklas. Liaukinio epitelio ląstelės – endokrinocitai sintetina hormonus, skatinančius kitų belatakių liaukų funkciją:

Laktotropinį – skatinantį pieno sekreciją ir t.t.

Kiti endokrinocitai sintetina augimo hormoną – somatotropiną.

Adenohipofizės funkcija susijusi su pagumburiu, kurio vidurinės dalies branduoliai išskiria neurohormonus liberinus, skatinančius adenohipofizės funkciją ir statinus – slopinančius adenohipofizės veiklą.

Antidiuretinas (vazopresinas), kuris skatina nefrono kanaliukais tekančio pirminio šlapimo vandens reabsorbciją į kraują.

Oksitocinas skatina lygiųjų raumenų funkciją, gimdos raumenų susitraukimą gimdymo metu, padeda pienui ištekėti iš pieno liaukų.

Šiuos hormonus sintetina pagumburio priekinės dalies branduolių neuronai.

Tai neporinis organas, sudarytas iš sąsmauka sujungtų dviejų skilčių, sveriantis vidutiniškai 45 g, raudonai pilkos spalvos. Skydliaukė yra kaklo priekyje, žemiau gerklų. Kartais skydliaukė turi papildomą piramidinę skiltį, kuri nuo sąsmaukos kyla į viršų gerklų link. Skydliaukę supa skaidulinė kapsulė, kuri įsiskverbusi į vidų padalija skydliaukę į skilteles. Skiltelėse yra daug įvairaus dydžio folikulų, kurių sienas sudaro endokrinocitai, o viduje yra baltyminė medžiaga, vadinama koloidu.

Endokrinocitai sintetina spec. baltymą tiroglobuliną ir išskiria jį į koloidą. Endokrinocitai t.p. kaupia kraujyje cirkuliuojančius jodidus ir t.p. išskiria į koloidą. Atsipalaidavęs jodas susijungia su tiroglobuline esančia amino rūgštimi - tirozinu ir sudaro trijodtiroziną (3JT) ir tetrajodtiroziną (4JT). 3JT ir 4JT mišinys išskiriamas į kraują kaip skydliaukės hormonas tiroidinas. Kuris kraujyje susijungia su plazmos baltymu ir toliau cirkuliuoja. Tiroidinas greitina daugelio audinių metabolizmą, kuriam būdinga padidėjusi šilumos gamyba, padidėjęs kraujospūdis, padažnėjęs širdies plakimas, pagreitėjęs virškinamojo trakto turinio pašalinimas. T.p. tiroglobulinas sustiprina somatotrpinio hormono poveikį, nes kartu su juo globoja baltymų sintezę. Tiroidino hiposekrecija sulėtina metabolizmą ir sutrikdo augimą. Jeigu tai atsitinka vaikystėje susergama kretinizmu (protinis atsilikimas, neproporcingas augimas). Jeigu hiposekrecija prasideda pasibaigus augimui, atsiranda miksedema, kuriai būdingas metabolizmo sulėtėjimas, mieguistumas, abejingumas aplinkai, lėtas mąstymas, nutukimas ir greitai plintanti aterosklerozė. Hipersekrecija sukelia sukelia tirotoksikozę, kuri pasireiškia skydliaukės padidėjimu (struma, gūžys), pagreitėjusi širdies veikla, išverstakumas, kūno masės mažėjimas.

  • Biologija Aprašymai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 8 puslapiai (2911 žodžių)
  • Biologijos aprašymai
  • Microsoft Word 20 KB
  • Vidaus sekrecijos liaukos glandulae sine ductibus hormonai
    10 - 5 balsai (-ų)
Vidaus sekrecijos liaukos glandulae sine ductibus hormonai. (2016 m. Sausio 24 d.). http://www.mokslobaze.lt/vidaus-sekrecijos-liaukos-glandulae-sine-ductibus-hormonai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 20:09