Viduramžiai referatas (2)


Istorijos referatas. Įvadas. Bruožai. Viduramžių chronologinės ribos ir skirstymas. Ankstyvieji viduramžiai. Brandieji Viduramžiai. Vėlyvieji Viduramžiai. Viduramžiai Lietuvoje. Lietuvos politinis gyvenimas XIV – XVII a. Lietuvos visuomenė XIV – XVII a. Lietuvos ūkis XIV – XVII a. Ldk švietimas xiv – xvii a. Lietuvos religinis gyvenimas XIV – XVII a. LDK kultūra ir menas XIV – XVII a. Religija. Menas. Ankstyvasis Krikščioniškasis ir vėlyvasis Antikos menas. Bizantijos menas. Migracijos periodo menas. Britų salyno menas. Romanika. Gotika. Bažnytinė muzika. Pasaulietinė muzika. Išvados.


Kalbant apie Lietuvos Didžiosios Kunigaištystės istorinę raidą XIV – XVII a. skirčiau tokias potemes:

LDK švietimas XIV – XVII a.

Algirdas po perversmo valstybėje (su Kęstučiu nuvertė valdovą Jaunutį, kurį Gediminas buvo palikęs įpėdiniu) paveldėjo didelę valstybę bei įtemptus santykius su kaimynais. Išskirtini bent trys konfliktų ir karų arealai: 1) Lietuva ir kitos vakarinës LDK sritys – kryžiuočių agresijos objektas, 2) Dnepro aukštupio ir kairiųjų intakų baseinas – LDK ekspansijos bei varžybų su Maskva objektas, 3) Haličo-Volynės žemė, kur susikirto LDK ir Lenkijos bei Vengrijos interesai.

Po Algirdo mirties sostą užėmė vyriausiasis Algirdo sūnus Jogaila. Greta LDK valdė ir Kęstutis, po kurio mirties į valdžią atėjus Vytautui, pasibaigė diarchija. Išliko krikšto klausimas, kuris buvo išspęstas pasirašius Krėvos sutartį, kuria Jogaila prieš tapdamas Lenkijos karaliumi, įsipareigojo apkrikštyti Lietuvą.

1569 m. Liublino unijos nuostatai skelbė, kad atskiri LDK ir Lenkijos seimai panaikinami. Unijos sąlygose numatyta, kad nuo šiol Respublikoje veiks bendras – LDK ir Lenkijos atstovų – seimas. Seimo organizacija ir jo kompetencija buvo perimtos iš Lenkijos. Seimą sudarė 3 luomai: valdovas, senatas ir atstovų rūmai. Kiti luomai – miestiečiai, valstiečiai, dvasininkai – į seimą nebuvo įleisti. Palyginti efektyviai XVI a. pabaigoje – XVII a. pirmojoje pusėje dirbę seimai, XVII a. antrojoje pusėje – XVIII a. tapo visai neveiksmingi.

Sparčiausiai, atsiribojant nuo kitų visuomenės sluoksnių, formavosi bajorų luomas. Privilegijuotą LDK visuomenėje sluoksnį nuo Lietuvos krikšto 1387 metais sudarė ir katalikų dvasininkija. LDK miestiečių luomui priklausė ne visų miestų ir miestelių miestiečiai. Miestiečių luomui nepriklausė ir jo teisėmis bei privilegijomis nesinaudojo nesavivaldžių (neturinčių Magdeburgo teisės) miestų ir miestelių gyventojai. Valstiečiai sudarė skaitlingiausią neprivilegijuotą ir prievolinį luomą. Jo nariai neturėjo jokių visuomeninių, socialinių ir net ekonominių teisių ar privilegijų valstybėje – tik prievoles. Luomu LDK valstiečius galima vadinti tik po 1557 m. agrarinės reformos.

XVI–XVII a. pirmoje pusėje susidarė LDK miestų ir miestelių tinklas. Miestai buvo cechinės amatų gamybos ir prekybos centrai su miesto savivalda ir su jiems būdingais savaitiniais turgumis, metinėmis mugėmis. Jie buvo ir administracinio padalijimo centrai, kultūros ir švietimo židiniai. Vėlesnį miestų kūrimąsi galima paaiškinti mažesniu krašto gyventojų skaičiumi, menkesniu prekybinės gamybos bei amatų išsivystymu ir lėtesniu vidaus rinkos augimu, kurį paspartino tik valakų reforma. Lietuvoje buvo tik trys dideli miestai – Vilnius, Kaunas ir Kėdainiai.

Pinigai. Spėjama, kad lietuviški lydiniai buvo naudojami XII a. antroje pusėje ir XIII amžiuje. XIV a. palaipsniui juos iš apyvartos išstūmė lietuviški trikampio pjūvio lydiniai ir pirmosios kaldintos lietuviškos monetos. Iš apyvartos juos stūmė ir „tarptautinė valiuta“ – Prahos grašiai. Kai kurie duomenys rodo, kad pusapvalės lazdelės formos lydiniai Lietuvoje naudoti iki XIV a. 7 dešimtmečio.

Kultūrinė raida neišvengiamai iškėlė ir spaustuvės LDK kūrimo klausimą. Seniausioji LDK spaustuvė buvo įsteigta Vilniuje. 1522 m. spaustuvę įkūrė Pr. Skorina.

V. Katalikų bažnyčią į pagoniškos ir stačiatikiškos LDK gyvenimą atėjo vėlyvaisiais viduramžiais. Jos laukė nauji sunkumai: nauja kalbinė ir kultūrinė aplinka, abejingos, o neretai ir atvirai priešiškos, vietos gyventojų nuostatos naujajam tikėjimui. Nemažai sunkumų sudarė ir daugiau kaip šimtą metų valstybėje egzistavusios krikščioniškosios stačiatikių bažnyčios konkurencija. Katalikų bažnyčios institucijos savo veiklą pradėjo 1387 metais, kai Jogaila įkūrė Vilniaus vyskupystę.

Lietuvos visuomenė į Reformacijos sąjūdį įsitraukė beveik tuo pat metu, kaip jį subrandinę kraštai. 1517 metais Vokietijos mieste Vitenberge buvo paskelbtos Martyno Liuterio tezės. XVI a. trečiame dešimtmetyje protestantizmas įsiviešpatavo kaimyninėje Prūsijoje. XVI a. 3–4 dešimtmetyje liuteronai pradėjo savo veiklą Lietuvoje. Lietuvos valstybėje jau egzistavo pakankamai pajėgus, kalbant šiuolaikine kalba, intelektualinio elito sluoksnis, galėjęs skleisti protestantizmo idėjas visuomenėje. Pirmaisiais reformacijos idėjų skleidėjais Lietuvoje tapo liuteronai.

  • Istorija Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 20 puslapių (6183 žodžiai)
  • Universitetas
  • Istorijos referatai
  • Microsoft Word 51 KB
  • Viduramžiai referatas (2)
    10 - 8 balsai (-ų)
Viduramžiai referatas (2). (2016 m. Sausio 21 d.). http://www.mokslobaze.lt/viduramziai-referatas-2.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 06:59