Viduramžių bruožai


Lietuvių skaidrės. Viduramžių bruožai. Viduramžiai skirstomi į tris laikotarpius. Ankstyviesiems viduramžiams būdinga. Viduriniesiems viduramžiams būdinga. Vėlyviesiems viduramžiams būdinga.


Paskutinis laikotarpis kultūros ir literatūros istorijoje vadinamas Renesansu.

Biblija tapo viduramžių bažnytinės literatūros pamatu. Jos siužetai atpasakojami eiliuota forma, Senojo ir Naujojo Testamento motyvais kuriamos giesmės, himnai, pamokslai. Biblinės legendos padėjo atsirasti liturginei dramai.

Viduramžių bei vėlesnių epochų literatūros, dailės, muzikos kūrinių pagrįsti bibliniais siužetais ir motyvais: Dantės poema „Dieviškoji komedija“ Dž. Miltono poema „Prarastasis rojus“ Dž. Bairono drama „Kainas“ Leonardo da Vinčio „Paskutinė vakarienė“ Mikelandželo „Pieta“, „Dovydas“ Įvairių kompozitorių gedulingos mišios, daugybė kantatų, oratorijų ir kitų muzikinių žanrų kūrinių.

Biblijos dvasia jaučiama ir daugelyje tų pasaulinės literatūros kūrinių, kuriuose nėra panaudoti Šventojo Rašto siužetai. Juose yra biblinių užuominų, sugretinimų, citatų, įvaizdžių, minimi bibliniai personažai.

Viduramžiais lotynų kalba įsigalėjo kaip mokslo, filosofijos, katalikų bažnyčios, iš dalies ir grožinės literatūros kalba, rodo tiesioginį šios epochos ryšį su antikine romėnų kultūra.

Viduramžiai paliko daug meno, ypač architektūros, paminklų, kurių didingumas, sudėtingas suplanavimas bei puošnumas stebina ir XX a. žmogų.

Viduramžių menas kūrėsi veikiamas barbarų mano ir antikos tradicijų. Barbarų mene vyravo ornamentika, o antikiniame – žmogaus paveikslas. Susiejus antikos ir barbarų menus, susiformuoja romaninis stilius (XI – XII a.). Jis perėmė iš antikos kai kurias architektūros konstrukcijas, puošybos elementus, o iš barbarų – ornamento grožį ir ryškias spalvas.

Romaninis stilius atsiskleidė architektūroje. Svarbiausi statiniai – bažnyčios, vienuolynai, pilys.

Viduramžių bruožai. (2013 m. Rugsėjo 16 d.). http://www.mokslobaze.lt/viduramziu-bruozai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 20:48