Viduramžių istorija


Istorijos konspektas. Vakarų Europos Viduramžių istorija. Paskaitų medžiaga. Pratarmė. „Viduramžiai“ istoriografinėje schemoje Antika – Viduramžiai – Naujieji laikai. „Viduramžiai“, „Tamsieji amžiai“ sąvokos ir idėjos atsiradimas ir vertinamasis prieskonis. Ką apie savo laikus manė Viduramžių žmonės. Ankstyvieji Viduramžiai. Viduramžių „pradžia“. Romos imperijos puolimas per Dunojų. Pradžios kriterijų klausimas. „Barbarų invazija“ arba „tautų kraustymasis“. Naujosios tautos ir Romos imperija pirmoji banga (visigotai, ostrogotaiRomos imperijos priešai šiaurės rytuose persikėlimas per Reiną. Pirmoji banga (tęsinys) Vandalai ir burgundai. Frankai Chlodvigas ir Merovingai. Karolingų valstybė. Majordomas Karolis Martelis. Karalius Pipinas Trumpasis. Imperatorius Karolis Didysis ir jo sūnus Liudvikas Pamaldusis. Romos popiežių autoritetas ir pasaulietinės galios iškilimas. Dvasinis Petro ir jo įpėdinio autoritetas. Romos vyskupas ir Bažnyčios susirinkimai. Pasaulietinės popiežiaus galios augimo šaltiniai patrimonium Sancti Petri, langobardai, Konstantinopolis, Roma ir frankai VIII a. Italijoje. Pepino donacijos ir Popiežiaus valstybės susikūrimas. Brandieji Viduramžiai. Feodaliniai santykiai atsiradimas ir išplitimas. Feodalizmo sąvoka ir ideologiniai vertinimai. Jos apibrėžimo ir naudojimo tikslingumo sunkumai. Pagrindinės sąvokos senjoras, vasalas, feodas, alodas, komendacija, bano teisės, osto prievolė, ir kt. Feodalinių santykių atsiradimo vieta ir laikas. Bažnyčios reformų sąjūdis X-XII a. Bažnyčios padėtis feodalėjančioje visuomenėje ir Karolingų palikimas. Cluny vienuolyno sąjūdis. Dievo taika ir Dievo paliaubos. Ginkluotieji ir beginkliai luomai.Bažnyčios laisvė popiežiaus rinkimai ir ginčai dėl investitūros. Bažnyčios atskirumo nuo pasaulio (libertas ecclesiae, „Bažnyčios laisvės“) sąjūdis ir popiežių nepriklausomumas. Popiežiaus Grigaliaus VII kova su Vokietijos Henriku IV dėl pasaulietinės investitūros. Wormso konkordatas. Kryžiaus žygiai. Kryžiuočiai ir kryžiaus žygiai viešajam Vakarų diskurse. Kaip kryžiuočius vadino ir apibūdino jų amžininkai. Kryžiaus žygių reiškinio priežasčių aiškinimo įvairovė. Artimieji Rytai ir Bizantijos imperija XI a. Pabaigoje. I kryžiaus žygis pagrindiniai įvykiai. Universitetų gimimas. Seniausieji universitetai. Universitetas kaip dėstytojų ir studentų bendruomenė. Teisinis studentų ir dėstytojų statusas. Paryžiaus universiteto sąranga fakultetai ir nacijos. R. De Sorbonos ir kitos kolegijos. Vėlyvieji Viduramžiai. Šimtametis karas. Akvitanij


Akvitanijos klausimas, dinastinės Prancūzijos sosto problemos ir škotai. Pirmasis karo laikotarpis – 1337 – 1380. Antrasis karo laikotarpis – 1415 – 1453.

Pabaigos kriterijų klausimas. Socialiniai pokyčiai vėlyvaisiais Viduramžiais. Konstantinopolio paėmimas ir geopolitinės bei kultūrinės pasekmės. Nauji geografiniai horizontai.

Pradėdami studijuoti Viduramžių istoriją visų pirma turime susitarti dėl šio dalyko ribų. Kiekvienai kultūrai įprastas ir krikščionybės visuotinumo imperatyvo sustiprintas siekis mūsų Europos civilizacijos sąvokas ir anapus jų besislepiančias pažiūras primesti kitoms kultūroms galbūt verstų ieškoti Viduramžių gerokai plačiau – Japonijoje ir Kinijoje, Indijoje, Afrikoje ir Amerikose... Tačiau mes neisime šiuo keliu. Mūsų kursas apims tik Viduramžiais vadinamą Europos istorijos dalį.

Tačiau ir taip susiaurinę studijų objektą, vis dėlto sutrauksime jį dar labiau. Atsižvelgdami į mūsų universiteto istorijos studijų programų sąrangą, kur Lietuvos, bet taip pat Rusios bei Skandinavijos kraštų istorijas nagrinėja atskiri kursai, mūsų paskaitas skirsime tik Vakarų Europos Viduramžių istorijai: kraštai, apie kuriuos dažniausiai kalbėsime šiandien vadinami Prancūzija, Anglija, Italija, Vokietija, Ispanija.

Tačiau ir dabar dar turime kai ką patikslinti: mūsų kursas nebus paskirų karalysčių istorija ir juo labiau ne retrospektyvi šiandien Vakarų Europą sudarančių valstybių istorija, nors, žinoma, ir taip būtų galima įsivaizduoti Europos istorijos kursą. Vis dėlto mes stengsimės kalbėti apie tuos karybos, politikos, valdymo, socialinius ar religinius istorijos reiškinius, kurie savo visuotinumu įtraukia ir apima ne vieną tautą, bet veikia ir įtakoja veik visą Vakarų Europos Viduramžių pasaulį.

Vakarų Europos Viduramžių istorija – studijuoti nelengvas dalykas. Begalė įvykių, kurių datas, vietą, veikiančių personažų vardus ir jų sąveikas su kitais įvykiais turime įsiminti, gąsdina studentus ir trikdo dėstytojus, gundydama kalbėti ne apie istorijos faktus, bet apie struktūras, mentalitetus, priežastis, kieno nors padėtis ar, pagaliau, buitį, madas, pažiūras... Be abejo, tai taip pat istorija. Tačiau mes šiame kurse visų pirma nagrinėsime politinės istorijos įvykius: karai ir sienos, ryškiausi valdovai ir jų dinastijos, svarbiausios institucijos ir jų veikimas, pagaliau, nuo žmonių valios nepriklausantys, bet jų gyvenimą esmingai veikiantys reiškiniai bus mūsų medžiaga. Mes nežinome, kas lemia istorijos raidą ir neturime jokios ypatingai mėgstamos istorijos teorijos. Esmingus pokyčius gali sukelti labai įvairios ir viena su kita nelabai derančios, kartais net atsitiktinės priežastys. Tačiau esama dalykų, kurie akivaizdžiau, nei kitkas paveikė kunkuliuojantį Viduramžių istorijos vyksmą. Mūsų paskaitose pastebėsime didelį karybos, valdžios mechanizmų ir ypač krikščionių tikėjimo poveikį įvairioms Viduramžių istorijos įvykių grandinėms ir socialiniams įvairių to meto laikotarpių visuomenės santykių virsmams, pagaliau, idėjų pasauliui, kultūrinei ir ūkinei žmonių veiklai.

Kad ir kaip siaurintume, Viduramžių istorijos kursas vis tiek lieka labai platus. Tad, siekdami apimti kuo didesnį svarbiųjų temų ratą, mūsų paskaitas ir seminarus skirsime artimiems, bet ne tapatiems dalykams: pradėję dalį temos nagrinėti per paskaitą, jos plėtrą ar artimus klausimus paliksime seminarams. Šioje knygelėje pateiksime tik paskaitų užrašus, išsamesnį seminarų medžiagos nagrinėjimą ir pateikimą palikdami laimingai ateičiai.

Bendrosios istorijos vadovėliai ir vidurinių mokyklų programos mums sako, kad visuotinė istorija susideda iš 3 dalių – Senovės arba Antikos istorijos, Viduramžių ir Naujųjų laikų istorijos. Ši istoriografinė schema mums atrodo labai įprasta ir aiški, bet ji, kaip ir kiekvienas žmogaus mąstymo kūrinys, turi savo istoriją ir kelia savo klausimų. Pradėdami kalbėti apie Viduramžius, turime pirmiausiai išsiaiškinti, ką vadiname šiuo žodžiu, o tuo pačiu aptarti ir minėtosios schemos atsiradimo aplinkybes ir jos prasmę.

  • Istorija Konspektai
  • 2014 m.
  • 35 puslapiai (19441 žodis)
  • Universitetas
  • Istorijos konspektai
  • Microsoft Word 118 KB
  • Viduramžių istorija
    10 - 3 balsai (-ų)
Viduramžių istorija. (2014 m. Birželio 19 d.). http://www.mokslobaze.lt/viduramziu-istorija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 19:24