Viduramžių pasaulietinė muzika


Muzikos skaidrės. Viduramžių pasaulietinė muzika. Amanda Bitinaitė, Kotryna Brukštaitė 3B. Viduramžiais laikomas laikotarpis nuo V iki XIV amžiaus. Klasikiniais viduramžiais (X. Trubadurų žanrai  alba (ryto daina). Populiarios buvo minezingerių meno varžybos. Nors pasaulietinių dainų istorija nebuvo taip rūpestingai puoselėjama. Xii a. Garsiausias dainių centras buvo Šiaurės Prancūzijos miestas Arasas. Žinomas bažnytininių kūrininių autorius G. Instrumentai. Apie X a. bažnyčiose pradėta statyti vargonus. Liutnia. Psalterijus. Viduramžiais atsiradus daugiabalsei muzikai. Apibendrinimas. Susiformuoja nauji notacijos.


Trubadurų žanrai:  alba (ryto daina),  pastoralė (nuo žodžio “piemenaitė”),  sirventa (nuo žodžio “tarnauju”). serenada šansona virele Trubadūrai dažnai keliaudavo su žonglieriais, klajokliais muzikantais, kurie nešdavo jų ginklus ar pritardavo instrumentu.Truverų dainos artimesnės prancūzų folklorui. Būta net 3 – balsių kompozicijų.Minezingerių kūryba lyginant su trubadūrais ir truverais jausmingesnė, dvasingesnė ir rimtesnė. Dažnai ji yra susijusi su bažnytine muzika ir religine tematika. Minezingerio idealas artimas Marijai.

Susiformuoja nauji notacijos būdai. Gvido iš Areco (995-1050) reforma – nubrėžia 4 linijas ir ant jų ir tarp jų išdėsto neūmas, įtvirtinęs jų tikslų aukštumą. Suklestėjo pirmoji profesionalioji pasaulietinė poetinė – lyrinė muzikos kryptis – riterių menas. X a. riteriais buvo vadinami prancūzų ir vokiečių aristokratų kariai vasalai. XI-XII a. jais imta vadinti visus feodalus, einančius karo tarnybą ir turinčius žemės. Plačiai paplito buitinė muzika (dainos, šokiai, instrumentinė muzika) klajojančių muzikantų veikloje. Susiformuoja daugiabalsė giedojimo mokykla.

  • Muzika Skaidrės
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 13 puslapių (813 žodžių)
  • Muzikos skaidrės
  • MS PowerPoint 244 KB
  • Viduramžių pasaulietinė muzika
    10 - 2 balsai (-ų)
Viduramžių pasaulietinė muzika. (2015 m. Spalio 22 d.). http://www.mokslobaze.lt/viduramziu-pasaulietine-muzika.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 04:33