Vidurkiai ir duomenų sklaidos rodikliai


Statistikos konspektas. Vidurkiai ir duomenų sklaidos rodikliai. Vidurkio samprata. Vidurkių rūšys, formos ir skaičiavimo būdai. Struktūriniai vidurkiai.


Stebėjimo metu surinktų duomenų grupavimas ir jų pateikimas reikalauja tolimesnių apibendrinimų, o bene labiausiai paplitęs apibendrinimo būdas – vidurkių nustatymas. Jų skaičiavimo pradžia siejama su 17 a. Viljamo Petty atliktais ekonominiais skaičiavimais. Tolesnis šio metodo vystymas sietinas su G.Kingo, kuris apskaičiavo Anglijos gyventojų vidutines pajamas, A.Ketle (vidutinio žmogaus teorija), A.Bouli (efektyvių vidurkių teorija), A.Fišerio (atrankinių ir patikimų vidurkių teorija) ir kt. mokslininkų darbais.

Praktinėje veikloje vidurkiai kartais nustatomi, remiantis asmenine patirtimi ir ribotu stebėjimų skaičiumi. Statistinis vidurkis apskaičiuojamas iš masinių duomenų, gautų ištisinio ar dalinio stebėjimo būdu iš kokybiškai vienarūšės visumos. Vidurkis – tai apibendrinantis kiekybinis rodiklis, išreiškiantis vienarūšių reiškinių tipišką lygį (studijų pažymių vidurkis, vidutinis darbo užmokestis, vidutinis primilžis iš karvės, vidutinis vaikų skaičius šeimoje ir pan.). Veikiant didžiųjų skaičių dėsniui, atsitiktiniai individualių požymio reikšmių nuokrypiai pasinaikina ir vidurkiai atspindi tai, kas bendra ir būdinga visai statistinei aibei (visumai) ar imčiai.

Statistinis vidurkis - tai suminis masinių, kintančių reiškinių, išreikštų skaičiais, matematiniais metodais apskaičiuotas reprezentatyvus kiekybinis ir kokybinis rodiklis. Jo savitumas pasireiškia tuo, kad viena savo reikšme išreiškia visa tai, kas bendra ir būdinga nagrinėjamai statistinei visumai.

Norint kad vidurkis atstovautų tuos variantus iš kurių jis apskaičiuotas, būtina prisilaikyti šių reikalavimų:

1. vidurkį reikia skaičiuoti tik iš vienarūšės vienatipės visumos vienetų;

2. vidurkį būtina skaičiuoti iš pakankamai didelio variantų skaičiaus, nes tik duomenų aibėje pasinaikina atsitiktiniai nuokrypiai;

3. tarp atskirų variantų negali būti labai didelių nuokrypių;

4. būtina parinkti tinkamą vidurkio rūšį;

5. vidurkių skaičiavimą būtina derinti su grupavimu.

Priklausomai nuo visumų pobūdžio skaičiuojami bendrieji ir grupiniai vidurkiai. Bendrieji vidurkiai yra skaičiuojami iš vienarūšių tačiau nesugrupuotų visumų, pvz. statybos darbuotojų atlyginimo vidurkis. Grupiniai vidurkiai skaičiuojami iš vienarūšių ir sugrupuotų duomenų. Jie realiai atspindi tų reiškinių vidurkio lygį. Priklausomai nuo variantų iš kurių skaičiuojamas vidurkis pasikartojimų dažnumo, skiriami paprastieji ir svertiniai vidurkiai.

Vidurkiai ir duomenų sklaidos rodikliai. (2015 m. Vasario 06 d.). http://www.mokslobaze.lt/vidurkiai-ir-duomenu-sklaidos-rodikliai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 13:38