Vidurmažių valstybė nuo susiskaldymo iki centralizacijos Anglija ir Prancūzija


Istorijos konspektas.

Viduramžių valstybė nuo feodalinio susikaldymo iki centralizacijos centralizacija. Luominė monarchija - vid. . valstybės valdymo forma , kai monarchas valdžia daliajsi su luomų atstovų susirinkimu. Centralizacijos priežastys. Generalinių luomų sušaukimas. Šimtamečio karo ( 1337 1454 ) priežastys. Prancūzija , valdant Karoliui V 1364 1380 ėmėsi reformų sudarė samdinių būrius , sukūrė laivyną ir artileriją. Anglija. centralizacija. Didžiąją laisvių chartiją – Magna Charta. Magna Carta reikšmė. Svarbiausios datos. 1265 sušaukiamas. Pirmasis luomų parlamentas. Parlamentą sudarė Lordų rūmai. Bendruomenių rūmai. Visų luomų. Rožių karai. Raudonosios ir Baltosios rožių karai – 1455 1485 karas dėl Anglijos sosto tarp Lankasterių ir Jorkų. Centralizacija nebuvo visuotinis procesas. Kitose valstybėse vyko decentralizacija Prancūzijai ir Anglijai tapus centralizuotomis valstybėmis.


Luominė monarchija- vid. a. valstybės valdymo forma, kai monarchas valdžia daliajsi su luomų atstovų susirinkimu.

*XI–XII a. augo miestai. Formavosi ir plėtėsi teritorinis darbo pasidalijimas–sričių specializacija: Pietų miestai( Marselis, Bordo, Tulūza) garsėjo gelumbe, indais, oda; Š. Prancūzijos miestai (Paryžius, Ruane) – lininiais audiniais, gelumbe, kailiais, juvelyrika. Po kryžiaus žygių pietų miestai prekiavo su Rytų šalimis, Italija, Šiaurės miestai prekiavo su Vokietija, Flandrija, Anglija.

*miestiečiai; smulkūs feodalai rėmė karalių kovoje dėl valdžios.

*Vedybiniais ryšiais, papirkinėjimais ir smulkiais užgrobimais karaliai didino savo žemes. Didžiausias priešas buvo Anglijos karalius, kurio valdos Prancūzijoje buvo 6 kartus didesnės , nei Prancūzijos karaliaus. Anglijos karaliaus valdų ir nepriklausomų feodalų žemių prijungimas prie karaliaus domeno reiškė tolesnį šalies vienijimą ir karaliaus valdžios stiprinimą. Iki Šimtamečio karo šalis dar nebuvo galutinai suvienyta (neprijungta Burgundija, Bretanė, Pietų sritis). Karalius dar neturėjo nuolatinio pajamų šaltinio – gyventojų reguliariai mokamų mokesčių, todėl negalėjo sudaryti nuolatinės, tik jam paklusnios kariuomenės.

Generalinių luomų sušaukimas. Dingstis juos sušaukti buvo konfliktas tarp karaliaus Pilypo IV Gražiojo, bet kokiomis priemonėmis siekusio papildyti savo iždą, ir Romos popiežiaus (Bonifaco), uždraudusio karaliui apmokestinti bažnyčios žemes ir dėl atsisakiusio atiduoti Pamje vyskupiją. Norėdamas užsitikrinti savo pavaldinių paramą, karalius 1302 m. sušaukė trijų sluoksnių (luomų) atstovus iš visos karalystės (generaliniai reiškia visuotiniai; anksčiau tokie susirinkimai buvo šaukiami atskirose Prancūzijos srityse).Be to, karalius apkaltina popiežių erezija, amoralumu, raganavimu, pirmtako nužudymu. Prancūzijos kancleris su būriu kareivių paima popiežių į nelaisvę. Nors po 3 d. miestiečiai popiežių išvadavo, šis politinės p[prievartos aktas atskleidė popiežiaus autoriteto menkumą. Bonifaco įpėdinis Klemensas V (1305-1314), prancūzas, 1309 metais Pilypo Gražiojo įtikintas perkelia savo būstinę į Avinjoną.

  • Istorija Konspektai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 3 puslapiai (1441 žodis)
  • Istorijos konspektai
  • Microsoft Word 256 KB
  • Vidurmažių valstybė nuo susiskaldymo iki centralizacijos Anglija ir Prancūzija
    10 - 10 balsai (-ų)
Vidurmažių valstybė nuo susiskaldymo iki centralizacijos Anglija ir Prancūzija. (2016 m. Vasario 01 d.). http://www.mokslobaze.lt/vidurmaziu-valstybe-nuo-susiskaldymo-iki-centralizacijos-anglija-ir-prancuzija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 08:09