Vieningos ES bankų priežiūros sistemos kūrimas


Bankininkystės kursinis darbas. Įvadas. Bankų priežiūros mechanizmas. Vieningo bankų priežiūros mechanizmo tikslas. Bendro bankų priežiūros mechanizmo gerinimo veiksniai. Vieningos bankų priežiūros sistemos pasekmės. Es bankų priežiūros sistemos svarba. Nacionalinės institucijos. Europos centrinis bankas. Vieningos es bankų priežiūros problemos. Šalių dalyvavimas es bankų priežiūros sistemoje. Visi es šalių narių nacionaliniai bankai turi tapti Europos centrinio banko skyriais. Teiginiai „UŽ“. Teiginiai „PRIEŠ“. Išvados. Naudota literatūra.


Esė darbe nagrinėsime ES vieningos bankų priežiūros sistemos kūrimą. Darbo pirmojoje dalyje bandysime išsiaiškinti problemas:

susijusias su vieninga bankų priežiūros sistema;

naudą vieningos bankų priežiūros sistemos.

Bandysime numatyti kokios gali būti pasekmės, visoje ES, nesiimant tinkamų veiksmų, leidžiančių pagerinti situaciją bankų priežiūros sistemoje .

Mūsų nuomone, esminė problema yra ta, kad visos ES narės susidūrė su milžiniškais sunkumais, susijusiais su 2008 m. krize. Krizės metu nuostolių patyrė ne tik visa šalies ekonomika, bet ir su ta šalimi glaudžiais ekonominiais ryšiais susijusios šalys. Todėl norint, kad bankų krizė nepasikartotų ir būtų atkurtas pasitikėjimas finansų sistema, paprasto koordinavimo neužtenka. Tad, pagrindinis uždavinys, šiame darbe ir būtų atrasti teigiamus bei neigiamus vieningos bankų priežiūros sistemos aspektus. Darbo antroji dalis orientuota į debatų teiginį: „Visi ES šalių narių nacionaliniai centriniai bankai turi tapti Europos centrinio banko skyriais“. Pasitelkus pirmos dalies įžvalgas bei įvairiuose šaltiniuose surastais teiginiais, surasime 10 „ UŽ“ ir „PRIEŠ“ teiginių.

Atliksime tam tikras analizes iš mus dominančių straipsnių, autorių nuomonių, kad kuo tiksliau ir konkrečiau apžvelgti esamą situaciją ir padaryti reikiamas išvadas susijusias su ES vieningos bankų priežiūros sistema.

2008 m. finansų krizė atėjo į Europą. Belgijos, Olandijos, Liuksemburgo vyriausybės pradėjo bankų, kuriems grėsė bankrotas nacionalizaciją. Šalių vyriausybės perėmė tokių bankų kaip "Fortis" , "Lloyds" ir "Royal bank" bankų kontrolę. Krizės metu nuostolių patyrė ne tik visa šalies ekonomika, bet ir su ta šalimi glaudžiais ekonominiais ryšiais susijusios šalys. Todėl norint, kad bankų krizė nepasikartotų ir būtų atkurtas pasitikėjimas finansų sistema, paprasto koordinavimo neužtenka, todėl Europos Sąjunga (ES) pasiūlė įsteigti tam tikras priežiūros institucijas, nustatyti kapitalo reikalavimus bankams, uždaryti nemokius bankus, nustatyti bankų indėlių saugumo garantijas.

Mūsų darbo tikslas išsiaiškinti kodėl ir kam reikalinga vieninga ES bankų priežiūros sistema .

Mūsų darbo uždaviniai:

Išanalizuoti kas yra vieninga ES bankų priežiūros sistema;

Kam reikalinga vieninga ES bankų priežiūros sistema;

Nustatyti, kurios ES šalys dalyvauja vieningoje ES bankų priežiūros sistemoje;

Pateikti argumentus "Už" ir "Prieš" į teiginį " Visi ES šalių narių nacionaliniai centriniai bankai turi tapti Europos centrinio banko skyriais".

Darbo objektas: Bankų priežiūros sistema ES šalyse.

Darbo metodai: straipsnių bei statistinių duomenų analizė.

Visos Europos sąjungos šalys norėdamos suvienodinti finansinę savo valdymo sistemą ir kylančias problemas pasidengs po centrinio banko apvalkalu sukuriant bendrą bankų priežiūros mechanizmą.

1.2 Bendro bankų priežiūros mechanizmo gerinimo veiksniai

Mūsų manymu Bankų sąjunga norėdama veikti efektyviau, turi visų pirma panaikinti ydingas bankų ir nacionalinių finansų tarpusavio sąsajas, šalių, kurių valiuta bendra ir tarpusavio priklausomybė didesnė. Svarbus momentas, kad bankų sąjunga buvo papildyta ekonomine ir pinigų sąjungą ir bankams euro zonoje (ir visose ne euro zonos valstybėse narėse, kurios norėtų prisijungti) būtų galima centralizuotai taikyti europines taisykles. Naujoji reguliavimo sistema, pagal kurią visose 28 valstybėse narėse bankams bus taikomos bendros į vieną rinkinį sujungtos taisyklės, yra bankų sąjungos pagrindas, kuris gali užkirsti kelią bankų krizėms. Taip pat sukurtos bendros taisyklės, kurios užtikrins 100 000 eurų (kiekvienam indėlininkui kiekviename banke) apsaugos garantiją visiems ES indėlininkams. Bus sukuriama didesnė apsauga nuo banko žlugimo. Žlugus bankui, BPM, kurio sprendimų dėl tarpvalstybinių bankų priėmimo taisyklės aiškios, o darbuotojai – labai patyrę, bankus pertvarkys daug efektyviau nei šiuo metu veikiančios labai skirtingos nacionalinės pertvarkymo institucijos. Mūsų manymu bus patirta daug išlaidų ir tai užtruks nemažai laiko, tačiau žvelgiant ilgesnes perspektyvas, viskas turi išeiti tik į gerą.

Norint, kad bankų priežiūros mechanizmas gerai funkcionuotų reikia laikytis bendro taisyklių rinkinio, kuris apjungs bendrą priežiūrą ir bendrą pertvarkymą po centrinio banko apvalkalu.

Mūsų nuomone, taip pat ši priežiūros sistema reikalinga, nes tai padės sumažinti savo veikla, bankų ir valstybių skolos priklausomybę. Todėl bankai sustiprės ir taps atsparesni sukrėtimams. Ypač svarbu, kad žlungantis bankas bus pertvarkytas ne mokesčių mokėtojų pinigais.

Todėl apibendrintai galima teigti, kad pertvarkymo mechanizmo pasiūlymu bus užtikrinta, kad priežiūra ir pertvarkymas būtų suderinta centriniu lygmeniu ir taip pat kartu įtraukiant visas svarbias nacionalines šalis. Taip būtų sukurta tinkama paremti pertvarkymo finansavimo struktūra, kuri padėtų bankų sąjungoje efektyviau valdyti iškylančias bankų krizes ir padėti išvengti skolų ir sunkumų, kuriuos patiria bankas.

Mūsų manymu, gerai, jog tam, kad neprireiktų naudotis mokesčių mokėtojų pinigais, visiems bankams Europos Sąjungoje reikės mokėti į fondą, kuris padės bankus pertvarkyti sklandžiau. Nuostoliai pirmiausia tenka akcininkams ir kitų priemonių, tokių kaip konvertuojamųjų obligacijų ir subordinuotųjų obligacijų, turėtojams.

Vieningos ES bankų priežiūros sistemos kūrimas. (2015 m. Kovo 16 d.). http://www.mokslobaze.lt/vieningos-es-banku-prieziuros-sistemos-kurimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 18:25