Viešasis Administravimas Lietuvoje


Viešojo administravimo konspektas. Sisteminė analizė ir jos esmė. Sisteminis požiūris. Situacinis požiūris. Procesinis požiūris. Vadybos ciklas. Vadybos raida lietuvoje. Vadybos ištakos senojoje lietuvoje. Sovietinis laikotarpis. Tyrimų sritys išrysškėjusios. Graičiūno įdirbis lietuvoje. Jonas šimkus, trumpas dosjė. Raulinaitis, trumpas dosjė.


Sisteminė analizė nustato sistemos struktūrą, išanalizuoja elementą, išaiškina sistemos ryšius, išanalizuoja valdymo procesus. Objektas yra nagrinėjamas kaip sistema. Sistemos gali būti: fizinės, biologinės, socialinės. Ji padeda sudaryti vaizdą apie save ir supančią aplinką, turint informacijos apie tai valdyti sistemą bei užtikrinti jos stabilumą ar nustatyti kokia kryptimi turi keistis sistema. Sisteminė organizacijos analizė - tai trijų charakteristikų(funkcinės, morfologinės ir procesualinės) nustatymas.

Sistemų bendrosios savybės; unikalumas, dalumas, įvairumas , vientisumas, izoliavimas, neapibrėžtumas, indetifikavimas. Pagal visos sistemos bendrąsias savybes sistemos skiriamos į kelias dualines klases tai yra ; mažosios sistemos (kuriose elementų kiekis suskaičiuojamas elementariu būdu), didžiosios sistemos ( kuriose elementų skaičius praktiškai nesuskaičiuojamas) , paprastosios sistemos (charakteristika matoma plika akimi) , sudetingąsias sistemas (funkcionavimą, dėsningumą, charakteristiką galima nustatyti tik moksliniu metodu), statines sistemas (kurioje nevyksta jokie procesai) , dinamines sistemas (kurioje vyskta vidiniai procesai) , uždarą sistemą (neturi jokių ryšių su supančia aplinka), atvirą sistemą (su aplinka susieta įvairiais ryšiais), valdomas sistemas ( kuriose yra elementas ar posistemė, kuri reguliuoja kitų posistemių funkcionavimą informacijos apie jas pagrindu), nevaldomos sistemos (priešingos valdomoms), betikslė sistema (kuri egzistuoja , nesiekdama kokių nors funkcionavimo rezulatų), tikslinga sistema (kurios funkcionavimas vyksta, dėl to, kad būtų gauti užsiprogramuoti rezultatai).

Sistemos klasifikuojamos pagal : susidarymą, paskirtį, sudėtingumą, galimybę, realizavimo būdą.

Visos organizacijos įsilieja į didžiulę, tačiau niekuomet galutinai neapibūdinamą, neformalią organizaciją – visuomenę.

atviros(veikia išorinė aplinka, nors jos poveikio daugeliui sistemų mes nesuvokiame)

iš dalies atviros(būdingas reguliavimas, jos dažnai linkusios atsiriboti nuo aplinkos. Pvz. operacinės sist.)

uždaros(visatoje egzistuojančios natūralios sistemos, kurių ryšys su aplinka mums nesuprantamas)

Pirmasis savo požiūrį apie tai išreiškė H. Fajolis, mėgindamas aprašyti vadovo funkcijas. Jo suformuluotas vadovavimo (administracinės) veiklos etapų ciklas, kuris pabrėžė bendrųjų vadybos funkcijų tarpusavio ryšį ir šio ryšio svarbą.(vėliau kiti tyrinėtojai šį ciklą pavadino bendrųjų valdymo funkcijų ciklu).

Procesinis požiūris gali būti taikomas, bet kokioje organizacijoje, nesvarbus jo tipas, dydis ar teikiamas jo produktas. Orientuodamiesi į procesinį požiūrį, siekdama nuolatinio rezultato gerinimo, organizacija privalo pirmiausia identifikuoti ir apibrėžti procesus, tuomet apibrėžti šių procesų sąveiką bei seką, apibrėžti valdančiųjų valdymo strategiją ir metodus, užtikrinti jog bus gaunama procesui stebėti reikalinga informacija, stebėti, analizuoti šiuos procesus ir galiausiai įgyvendinti veiksmus, tinkamus pasiekti geriausius rezulatus.

Viešasis Administravimas Lietuvoje. (2012 m. Birželio 08 d.). http://www.mokslobaze.lt/viesasis-administravimas-lietuvoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 10:51