Viešasis administravimas. Špera.


Viešojo administravimo Špera. Išvardinkite ir apibūdinkite L. Guliko suformuluotus administravimo principus. Kas būdinga h. Simono požiūriui į viešojo administravimo tyrimus? Aptarkite įvairių politinių doktrinų (pliuralizmo, elitizmo, “naujosios dešinės”, komunitarizmo ir kt. ) požiūrį į visuomenės dalyvavimą. Modeliai. Kokios galimos ryšių tarp viešojo administravimo ir visuomenės formos? Kaip pasiskirsčiusios funkcijos tarp regioninės centrinės ir vietos valdžios Lietuvoje? Dekoncentracija. Decentralizacija.


Išvardingulikas priklauso neoklasikinei vadybos mokyklai , labiausiai iškilusiai po ii pasaulinio karo. Ji pasiūlė teorines žinias iškelti virš klasikinės mokyklos mechaninio požiūrio. Neoklasikinė mokykla kūrė naujus organizavimo principus tuo metu, kai klasikinis požiūris buvo vienintelis. Neoklasikai atkreipė dėmesį į pasitenkinimą savo darbu. Darbo našumas pagerėja pagerinus klimatą, pakėlus motyvaciją. Būtina motyvacija, tiesiogiai nukreipta į rezultatus. Tai ypač daug duoda valdant personalą.

Gulikui būdingas principinis požiūris į organizacijų valdymą. Savo darbuose išskyrė vidinius ir išorinius organizacinius ryšius ir organizuotą sprendimo priėmimo procesą. Jis pasisakė už racionalią organizaciją ir racionalius dc- ( coordinating) integruoti tam tikrus elementus į užduotisir bendradarbiaf. Taylor atrodė, kad geriausia vadyba yra tikras mokslas, pagrįstas aiškiais apibrėžtais įst, taisyklėm ir principais. Šio mokslo pagrindas – kruopštus individualių darbininkų elgesio tyrimas, siekiant iš esmės padidinti jų darbo našumą. Jis siūlė tiksliai išanalizuoti visus darbo komponentus, paskui su rezultatais supažindinti darbinikus, kad visi galėtų taikyti metodus, kuriuos iki tol taikė tik nedaugelis. Jis norėjo parodyti, kad vadovybė gali smarkiai padidinti gamybos proceso našumą. Vadovams reikėtų sukurti ir atlikti ekspirementus, kad atrastu veiksmingiausius metodus, suplanuoti darbo procesus, kuriame būtų naudojamasi šiais metodais, ir išmokyti šiuo meadministravimo mokslo atžvilgiu h. A. Simonas skiriasi nuo klasikinio periodo autorių. Simonas susitelkia ies sprendimu, o tiksliau – ties sprendimo premisomis kaip savo analizės elementu. Jis nurodo administravimo sprendimų komponentą, turintį pakankamai faktų, kaip būdingą mokslinę sferą ir parenka procedūrą, kuri pabrėžia sistemišką, empirinį tyrinėjimą.

Analizės elementas: sprendimai premisos. Pasak simono, pasirinkimo logika ir psichologija yra administravimo pagrindas, tad čia terminai sprendimo priėmimas ir valdymas iškyla tartum sinonimai. Visgi simonas mano, kad sprendimai yra per platūs būti analizės elementais administravimo moksle. Todėl elementais jis pasirenka sprendimus premisas. Tokio žingsnio priežastis, kaip aiškina simonas, yra ta, kad sprendimai premisos suteikia sprendimo priėmimo procesui patį pagrindą, tuo tarpu, patys sprendimai yra kaip išdavos iš tų premisų. 2[i].

Administravimo mokslo sritis. Jau anksčiau buvo minėta, kaip tai simonas apibrėžia.

Viešasis administravimas. Špera.. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/viesasis-administravimas-spera.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 14:40