Viešasis sektorius kursinis


Viešojo administravimo kursinis darbas.

Viešas sektorius teorija Administravimas. Politinė Sistema Politinė sistema . Mokesčių reikšmė ir būtinumas. ŠVIETIMAS Švietimo sistema. Viešojo administravimo sistema Lenkijoje analitinis palyginimas su Lietuva. Viešojo administravimo padalinimas Atsižvelgiant į administravimo veiklos teritorinę masto sritį. Valstybės vyriausybės administravimas. Lenkijos Respublikos Prezidentą. Aukščiausiojo audito institucijas Nacionalinę radijo ir televizijos tarybą. Pilietinių teisių gynėją Nacionalinę teismų tarybą. Lenkijos nacionalinio banko institucijos įskaitant Finansų politikos nacionalinę tarybą. Centrinės administravimo institucijos , pavaldžios Seimui Valstybės administravimo institucijos. Vyriausiasias institucijas centrines valdžios institucijas vietos valdžios institucijos. Vyriausiosios institucijos pasižymi šiomis savybėmis. Centrinės valdžios institucijos Labiausiai tipiškais centriniais biurais laikomi. Centrinių biurų funkcijos. Numatomos 2013 m Lietuvos nacionalinio biudžeto pajamos pagal mokesčius , šaltinis LR Finansų ministerija. LR Finansų ministerijos. Šaltinis LR Finansų ministerija. Valstybės biudžetas Valstybės garantuojamos paskolos. Valstybės biudžetas Valstybės garantuojamos paskolos Valstybės biudžetas. Transportas ir ryšiai. Iš jų informacinėms technologijom.


Norint užtikrinti viešąją tvarką, plėtoti švietimo sistemą, kultūrą, mokslą, tobulinti sveikatos apsaugą, vykdyti socialinius įsipareigojimus, tokius kaip pensijų ar pašalpų mokėjimas, valstybė kasmet turi išleisti dideles sumas pinigų. Visiems šiems tikslams reikalingi milžiniški finansiniai ištekliai, kurių pagrindinis šaltinis, beabejo, yra mokesčiai. Šiuo požiūriu jie yra valstybės ekonominio gyvybingumo pagrindas.

Rinkdama mokesčius, valstybė, per vyriausybę, veikia tuos, kurie kuria visuomenės produktą. Mokėdami mokesčius žmonės mažiau vartoja, to pasekoje, perka mažiau prekių ir paslaugų. Nors pagrindinis mokesčių tikslas yra apmokėti bendrąsias vyriausybės paslaugų išlaidas, kad ši galėtu vykdyti savo įsipareigojimus, tačiau jie, taip pat naudojami ir kitoms valstybės funkcijoms atlikti.

Norint apsaugoti rinką nuo kai kurių prekių, kurios dažnu atveju laikomos žalingomis, pvz., alkoholiniai ar tabako gaminiai, į pagalbą taip pat pasitelkiami mokesčiai. Tai įvairūs akcizai mokami už tam tikras prekes. Šioje vietoje vienu šūviu nušaunami du zuikiai – surenkama daugiau lėšų ir sumažinamas vartojimas.

Mokestinė sistema gali daryti įtaką šalies produktų gamintojams. Be to, ji naudojama ir tam tikrai ekonominei veiklai skatinti. Pvz., sumažindama mokesčius vyriausybė gali paskatinti verslininkus daugiau investuoti į gamybos mechanizmus taip padidinant darbo našumą.

Valstybė gali pasinaudoti savo apmokestinimo galia ekonominės veiklos aktyvumui reguliuoti. Taikant makroekonominius modelius žinome, kad ekonomikos lygis yra tiesiogiai susijęs su vartotojų ir gamintojų išlaidomis. Tad mažindama arba didindama mokesčius vyraisybė tiesiogiai veiką tą pinigų dalį, kuri lieka išlaidoms. Tuo pačiu veikiama ir visuminė pinigų pasiūla, iš dalies daranti įtaką ir šalies pinigų politikai.

Atskirų valstybių mokesčių formavimo politika yra skirtinga, tačiau visose mokesčių sistemose egzistuoja labai panašūs principai.

Šiame kursiniame darbe pabandysiu apžvelgti Lenkijos mokesčių sistemą ir politiką, bei ją palyginti su Lietuvos

"Administravimas yra ta valstybės veiklos dalis , kuri nėra nei teisės, nei teismų dalis ..."  W. Jellinek, O. Mayer

Mokesčių ekonominis – socialinis vaidmuo pasireiškia jų funkcijomis, iš kurių svarbiausios yra trys:

Lisabonos e-Europos strategijos bei Bolonijos proceso keliami tikslai, kuriais siekiama iki 2020 m. harmonizuoti aukštojo mokslo sistemas visoje Europoje, sudaryti palankias sąlygas visiems visuomenės nariams įgyti išsilavinimą, siekiant patenkinti nuolat besiplečiančią švietimo paslaugų paklausą ir dinamiškai reaguoti į besikeičiančius vartotojų norus, paslaugų tiekėjai privalo švietimo procesų organizavime taikyti naujas ir pažangias technologijas . Akivaizdu, kad kintant laikmečiui bei sparčiai vystantis naujoms technologijoms, keičiasi daugelio veiklos sričių prioritetinės kryptys ir tikslai. Augantis gyvenimo tempas skatina ieškoti naujų mokymosi bei tobulėjimo būdų, vis didesnį pagreitį įgauna nuotolinis ir e. mokymasis. Informacinių komunikacinių technologijų(IKT) taikymas švietimo procese, suteikia galimybęs parčiau įgyvendinti atvirojo mokymosi politiką, didinti nuotolinio švietimo efektyvumą bei užtikrinti lankstesnį mokymosi veiklų organizavimą

Valstybės/vyriausybės administravimas Valstybės administravimas yra tapatinamas su vyriausybės, ir atvirkščiai, tai turi prasmę, nes kai kurios jos institucijos sutampa tarpusavyje ir nėra atskiros ribos tarp jų.

Valstybės administravimo institucijosValstybės administravimo institucijos dėl teritorinės taikymo srities veiklos, gali būti skirstomos į:1) vyriausiasias institucijas,2) centrines valdžios institucijas,3) vietos valdžios institucijos.

1. Inspekcijos, tikrinančios, kaip laikomasi nustatytų standartų, konkrečioje veiklos srityje;

2. Reguliavimo įstaigos, išduodančios licencijas vykdyti įvairių rūšių veiklą bei tikrinančios tų licencijų sąlygų teisingumą;

Viešasis sektorius kursinis . (2017 m. Kovo 27 d.). http://www.mokslobaze.lt/viesasis-sektorius-kursinis.html Peržiūrėta 2017 m. Lapkričio 22 d. 23:55