Viešoji infrastruktūra


Turizmo referatas. Įvadas. Geografinė, socialinė, ekonominė situacija. Informacinių paslaugų infrastruktūra. Gamtinė aplinka. Gamtinių išteklių panaudojimo turizmo poreikiams ir poilsio bei sveikatingumo turizmo infrastruktūra. Aktyvaus turizmo infrastruktūra. Kultūrinių išteklių panaudojimo turizmo infrastruktūra. Renginių infratstuktūra. Išvados. Naudojama literatura.


Dabartinis teritorijos reljefo pobūdis išryškėjo paskutiniojo apledėjimo metu,tirpstant ir skaidantis šį rajoną dengusiam ledo skydui. Aukštaičių stadijos PietųLietuvos fazėje aiškiai atsiskyrė stambios Ventos vidurupio ir Jūros aukštupio ledy-ninės plaštakos, tarp kurių susidarė Dovainių-Stirbaičių, Barstyčių-Gečaičių pakraš-tinių moreninių darinių kalvotieji ruožai, atskirti giliu Platelių tarpmoreniniu dubu-riu, kai kur apneštu zandrinėmis-aliuvinėmis nuosėdomis. Nagrinėjamosios teritorijosšiaurėje, tirpstant čia gulėjusiam Varduvos ledyniniam liežuviui, susidarė ypač įdo-mią geomorfologinę struktūrą turinti Varduvos plaštakinė moreninė dubuma. Ledynorecesavimo ir prieledyninės patvankos dėka didesnėje šios srities dalyje susiformavotipingi keiminiai dariniai. Kitur paplitę pakraštiniai recesiniai gūbriai ir tik žemiau-sios vietos padengtos dugnine morena.

Plungės apylinkės priklauso Vakarų Lietuvos dirvožemių srities, Žemaičių aukš-tumos rajonui. Pagrindinės dirvodarinės uolienos aptariamojoje teritorijoje yra mo-reninis priemolis ir priesmėlis, pietrytinėje parko dalyje - fliuvioglacialinis smėlis.Vyrauja velėniniai jauriniai ir velėniniai jauriniai glėjiniai dirvožemiai. Geomorfolo-ginių sąlygų įvairumas nulėmė margą dirvožemių mozaiką. Aukščiau iškilusiosevietose dėl drėgmės pertekliaus jie giliai išplaunami, vyksta intensyvus jaurėjimas,ariamuose plotuose - dirvožemių erozija. Reljefo įdubimuose vyksta stiprus glėjėji-mas, atsiranda pelkiniai dirvožemiai.

Nagrinėjamojo regiono miškuose auga įvairių rūšių medžių, tačiau vyraujantys yra spygliuočių miškai (pušys ir eglės). Gana paplitę ir lapuočiai: ąžuolai, beržai, drebulės, lazdynai. Drėgnose teritorijose daug kur auga kiškiakopūstinis eglynas, kuris yra vienas iš labiausiai paplitusių eglynų tipų Lietuvoje, ypač šiauriniuose jos rajonuose ir Žemaičių aukštumose. Šio tipo eglynai auga ant velėninių jaurinių priemolių ar priesmėlių. Trake dažnas šermukšnis, retesnis - sausmedis, šaltekšnis. Žolių ir krūmokšnių auga apie 20 rūšių. Auga mėlynės, dvilapės medutės, geltonžiedžiai šlamučiai, miškinė zuiksalotė, paprastasis kiškiakopūstis. Iš samanų dažna atžalinė gužtvė, paprastoji šilsamanė, o iš grybų - rudakepuris baravykas, pilkoji meškutė, juosvasis piengrybis, kartusis baravykas. Cia auga retas lelijinių šeimos augalas - menturlapė baltašaknė, paplitusi tik Žemaitijoje.

Aptariamojoje teritorijoje gausu rekreacinių miškų. Svarbiausia jų funkcija yra žmogaus rekreacinių poreikių tenkinimas ir poilsiavimo sąlygų sudarymas. Poilsis miškuose yra populiariausias iš visų rekreacijos gamtoje rūšių. Šiuose miškuose vyrauja šeimyninis poilsiavimo būdas 3-5 žmonių grupėmis. Vieno apsilankymo miške metu išbūnama vidutiniškai apie 4,2 val. Tačiau ne visi miškai poilsiautojams patinka. Labiausiai mėgstami savaiminės kilmės vyresnio amžiaus įvairuojančios erdvės struktūros pušynai prie vandens telkinių. Pagal šiuos kriterijus ir apžvelgsim miško patrauklumą rekreacijai.

4. Gamtinių išteklių panaudojimo turizmo poreikiams ir poilsio bei sveikatingumo turizmo infrastruktūra

Pagrindinį rekreacinį fondą sudaro Žemaitijos nacionaliniame parke, esančiame 15 km nuo Plungės, susitelkę ežerai. Didžiausi ir labiausiai pritaikyti poilsiui yra Platelių, Ilgio, Beržoro, Iešnalio, Luokos ir Skyplaičių ežerai. Su Plungės rajono vandens telkiniais susijusios įvairios rekreacijos formos: stacionarusis poilsiavimas, stovyklavimas, maudymasis, irstymasis, vandens turizmas, žvejyba. Čia taip pat vyksta sporto varžybos (plaukimo maratonas, „Platelių regata”), Platelių ežere siūlomas ir povandeninis sportas - nardymas.

Siekiant keliautojams sudaryti saugesnes, ramesnes, ekologiškai palankesnes keliavimo sąlygas, takai nesutampa su au- tokeliais, įskaitant ir turistinius autokelius.

Takai prasideda ir baigiasi tuose pačiuose centruose, rekreacinėse gyvenvietėse, kuriose yra tarpmiestinio keleivinio transporto sustojimo vietos.

Alsėdžių miestelis, Beržoro kaimas, Platelių miestelis, Žemaičių Kalvarijos miestelis, Plungės miestas.

Bažnyčios pastatų kompleksas Beržoto kaime, Platelių Šv. Apašt. Petro ir Pauliaus bažnyčios kompleksas.

  • Turizmas Referatai
  • 2013 m.
  • 23 puslapiai (3536 žodžiai)
  • Turizmo referatai
  • Microsoft Word 2084 KB
  • Viešoji infrastruktūra
    10 - 2 balsai (-ų)
Viešoji infrastruktūra. (2013 m. Gegužės 10 d.). http://www.mokslobaze.lt/viesoji-infrastruktura.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 18:32