Viešoji politika ir informacijos vadyba


Viešoji politika ir vadyba. Viešosios informacijos vadyba. Informacija ir organizacijos valdymas. Politika vadyboje. Viešoji informacija ir jos vadyba. Viesoji organizacija kursinis. Viešosios informacijos vadybos koncepcija. Kas yra viesoji politika. Parsons w. viešoji politika. Kursini viešosios politikos metodai.

Vadybos referatas. Įvadas. Organizacijos viešoji politika. Organizacijos informacijos vadyba ir komunikacijos. Išvados. Literatūros sąrašas. Šiuolaikinių organizacijų vienas iš pagrindinių uždavinių – palaikyti teigiamą visuomenės nuomonę, nežiūrint kokią veiklą ta orgnizacija vysto. Visuomenės teigiama nuomonė apie vieną ar kitą organizaciją, pasitikėjimas ja - yra vienas iš sėkmingos veiklos garantų. Dėl šios priežasties kiekvienai organizacijai yra būtina tenkinti tam tikrus visuomenės lūkesčius, bei neprieštarauti jos interesams. Viešoji politika yra neatsiejama nuo tam tikros informacijos valdymu, jos pateikimu visuomenei, kadangi viešosios politikos pagrindinis tikslas visuomenės problemų sprendimai. Kiekviena organizacija, kuri dalyvauja viešosios politikos formavime, privalo teikti tam tikrą informacijos kiekį, kuris yra būtinas visuomenei. Visuomenė, kuri yra pagrindinis šių organizacijų vertintojas, daugiau ar mažiau vertina pateikiamos informacijos kiekį, jos kokybę. Išanalizavusi pateiktą informaciją, visuomenė imasi vertinti organizacijų veiklą, jų veikimo metodus, siekiamų tikslų aktualumo visuomenės problemų kontekste. Šios temos aktualumas visuomenėje yra ryškus bet kuriuo laikotarpiu, nes informacijos valdymas, jos pateikimo būdai, pateiktos informacijos aiškinimas yra neatsiejamas viešosios politikos elementas, nes bet kurie šių organizacijų priimami sprendimai tieiogiai paliečia visuomenės, ar tam tikrų jos grupių interesus. Nuo priimamų sprendimų priklauso visuomenės požiūris į organizacijas. Neteisingai pateikta informacija apie tam tikrus procesus ir priimamus sprendimus, nežiūrint į tai, kad jie yra konstruktyvus, sprendžia tam tikras visuomenės problemas, gali sukelti neigiamą visuomenės reakciją, abejoti priimamų sprendimų kokybe. Neigiamas visuomenės įvertinimas priimamų sprendimų atžvilgiu gali sukelti pačios organizacijos adekvačią reakciją, ir priimtų sprendimų įgyvendinimas tampa sunkus arba priimti sprendimai gali būti iš viso neįgyvendinami, atšaukiami. Pagrindinis tyrimo tikslas yra išnagrinėti organizacijų viešosios politikos formavimo principus, informacijos valdybą. Išanalizuoti, koks yra grįžtamasis ryšis tarp organizcijų viešosios politikos, priimamų sprendimų ir pateikiamos informacijos kokybės. Pagrindinis tyrimo metodas – mokslinės literatūros sisteminė analizė, infomacijos vertinimas, apibendrinimas. Rašant darbą naudojami tiek lietuvos: a. Raipos, o. Barčkutės, z. Brazaičio, tiek užsienio šalių autorių: w. Parson, robbins s. P bei k


Šiuolaikinių organizacijų vienas iš pagrindinių uždavinių – palaikyti teigiamą visuomenės nuomonę, nežiūrint kokią veiklą ta orgnizacija vysto.

šios temos aktualumas visuomenėje yra ryškus bet kuriuo laikotarpiu, nes informacijos valdymas, jos pateikimo būdai, pateiktos informacijos aiškinimas yra neatsiejamas viešosios politikos elementas, nes bet kurie šių organizacijų priimami sprendimai tieiogiai paliečia visuomenės, ar tam tikrų jos grupių interesus.

Raipos, o. Barčkutės, z. Parson, robbins s. P bei kitų autorių darbais. Atliekant tyrsąvoka viešoji politika daugelyje šaltinių apibūdinama iš esmės vienodai. Ji suprantama kaip valdžios institucijų, oficialių asmenų elgsena, veiksmai, veikla ir praktinis tos veiklos įgyvendinimas 1 [1 raipa a. , viešoji politika ir administravimas:raida struktūra, sąveika. Issn 1648-2603, viešoji politika ir administravimas. Nr. Kaunas. Technologija. Psl. –. ].

Galima teigti, kad viešosios politikos paskirtis yra ne tam tikrų siaurų interesų įgyvendinimas. Jos pagrindinis tikslas yra sudėtingų, aktualių visuomenei uždavinių sprendimas. Vienas iš svarbiausių viešojo sektviešojo sektoriaus organizacijos už savo įgyvendinamą viešąją politiką yra atskaitingos atskiroms visuomenės grupėms, o tai jas išskiria iš privačių organizacijų, kurių nariai dažniausiai yra atskaitigi tik savo įmonės ar organizacijos vadovams. Taip pat privačių įmonių bei organizacijų pagrindinis tikslas yra ne tam tikrų paslaugų teikimas, o siekimas gauti maksimalų pelną, teikiant paslaugas. Tai viešojo sektoriaus organizacijoms yra svetima.

Kiekviena viešoji organizacija turi tam tikrą veiklos sritį, kuri aiškiai yra apibrėžta įstatymais bei kitais poįstatyminiais teisės aktais. Šių organizacijų pagrindinis tikslas yra vienokių ar kitokių socialinių paslaugų teikimas, o ne pelno siekimas. Taip pat tokioms organizacijoms praktiškai yra svetima konkurencija, nes valstybė dažnai kuruoja tokias sritis, kurios privačių organizacijų dažnai nedomina.

Iš esmės viešojo sektoriaus organizacijų viešoji politika ir privataus sektoriaus politika, skiriasi dėl savo principinių uždavinių. Jei viešojo administravimo institucijų pagrindinis uždavinys – tarnauti žmonėms, tuo tarpu privačių verslo organizacijų pagrindinis uždavinys – siekti maksimalaus pelno, sukuriant tam tikrą materialų ar nematerialų produktaigi matome, kad viešojo sektoriaus organizacijų ir privataus sektoriaus organizacijų skirtumai yra pakankamai ryškus.

  • Vadyba Referatai
  • 2010 m.
  • 17 puslapių (3679 žodžiai)
  • Vadybos referatai
  • Microsoft Word 23 KB
  • Viešoji politika ir informacijos vadyba
    8 - 2 balsai (-ų)
Viešoji politika ir informacijos vadyba. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/viesoji-politika-ir-informacijos-vadyba.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 19:50