Viešojo administravimo sistema


Viešojo administravimo konspektas.

Sisteminė analizė viešojo administravimo studijose. Viešojo administravimo disciplina socialinių mokslų kontekste. Sistemų samprata. Vidiniai ryšiai. Grįštamasis ryšys. Sisteminės analizės modelis. Grįžtamuoju ryšių. Biurokratija , kaip sistema ir viešojo administravimo tyrimų objektas. Teorinių perspektyvų viešajame administravime vystymosi genezė. Paskaitos struktūra. Valstybė kaip sutartis. Hobbes ir. . Rousseau požiūriai. Nuo feodalizmo prie absoliutizmo biurokratizacija. Teisės viršenybės principu. Nuo absoliutizmo prie demokratijos dar didesnė biurokratizacija. Valdžių padalijimo. Vadybinis požiūris nuo atsiradimo iki krizės. Teisės mokslais ir viešojo administravimo sistemos. Viešojo administravimo sistemos teisinis reglamentavimas. Teisės aktuose įtvirtinami administracinės sistemos aspektai tinkamo viešojo administravimo principai. Lygybės įstatymui. Atitikties įstatymo tikslui. Objektyvumo ir nešališkumo. Teisėtų lūkesčių ir teisėtai įgytų teisių apsauga. Viešųjų paslaugų prieinamumo. Teisės būti išklausytam. Atstovavimo ir pagalbos. Gynybos priemonės. Administracinių aktų įgyvendinimo. Viešojo administravimo ir administracinės teisės santykis. Kontinentinė Europa. Politikos mokslai ir viešojo administravimo sistemos. Viešoji politika ir viešasis administravimas. Viešosios paslaugos. Sisteminis požiūris politikoje. Vidinės aplinkos. Biurokratija , demokratinės valstybės posistemė. Mokesčių rinkimas. Socialinių įsipareigojimų. Karo dividendo. Wagnerio dėsnis. Baumolio liga. Pogo fenomenas. Vadyba ir viešojo administravimo sistemos. Sisteminis požiūris vadyboje. Atsitiktinumų požiūris. Profesionalią adhokratiją. Sisteminis požiūris. Organizacinį tinklą. Bendrąją aplinką. Technologinį branduolį. Viešasis administravimas kaip vadyba. Viešojo pasirinkimo. Transakcijų kaštų teorija. Užsakovo agento. Naujoji viešoji vadyba. Kultūros vaidmuo organizacijų valdyme. Viešojo administravimo organizacijų valdymo ypatybės.


Paskaitoje aptariami teoriniai sisteminės analizės taikymo aspektai viešojo administravimo disciplinoje. Sistemų teorija yra siejama su tiksliaisiais mokslais, tačiau jos idėjos yra stebėtinai panašios antikos graikų filosofijos tradicijoje egzistavusiam dialektiniam tiesos ieškojimo mechanizmui. Nepaisant to, kad sistemų teorija buvo suformuluota gamtamoksliuose, ji kaip teorinė prieiga susilaukė didelio dėmesio (ir kritikos) ir kitose akademinėse srityse. Paskaita yra pradedama bandant pozicionuoti viešojo administravimo studija akademiniame kontekste. Viešojo administravimo disciplinos genezė negali būti suvokta be jos politinio ir akademinio konteksto. Skirtinguose pasaulio regionuose, egzistuojant skirtingoms politinėms ir akademinėms aplinkybėms samprata apie tai kas yra viešasis administravimas stipriai varijuoja. Tik išsiaiškinus šių variacijų reikšmes ir priežastis įmanoma įprasminti skaitomą literatūrą siekiant jos teikiamas prielaidas ir išvadas pritaikyti studentui (ir viešojo administravimo profesionalui) atliekant savarankišką ir kritišką jų vertinimą bei taikymą originaliuose tyrimuose. Apibrėžus viešojo administravimo sampratą, kuria bus naudojamasi šių paskaitų metu pereinama prie terminų susijusių su sistemine analize aptarimo ir sisteminės analizės bazinio modelio pateikimo bei jį pagrindžiančios teorijos pateikimo. Paskaita baigiama diskusija apie tai ar įmanoma profesionaliąją biurokratiją suvokti kaip sistemą, kokiame kontekste tokia įžvalga prasminga ir kokios kyla problemos siekiant tai padaryti.

Istoriškai, mokslo disciplinos vystėsi ne remdamosi kažkokiais abstrakčiais pamąstymais, bet atsiliepdamos į tam tikrų socialinių jėgų poreikius. Štai universitetuose Europoje nuo pat jų plėtros pradžios, kuri pradžioje buvo bažnyčios prerogatyva, egzistavo teologijos disciplina atskira nuo filosofijos. Šiuolaikinę mokslų klasifikaciją skatino modernios valstybės raida ir techninė pažanga atvedusi mus į modernybę, kurioje galime džiaugti vandentiekiu, elektros lemputėmis, centriniu šildymu (kad ir brangiu), šviesoforais ir automagistralėmis ir kt. Šiais laikais svarbų mokslų klasifikavime vaidmenį atlieka viršnacionalinės struktūros (Europoje tai Bolonijos procesas). Tačiau skirtumai tarp pasaulio regionų dėl to kuris ir koks tyrimas kam turėtų būti priskirtas išlieka. Tai ypač ryšku Viešojo administravimo disciplinoje. Lietuvoje (2010) skiriamos šešios mokslų sritys: Menai, Humanitariniai, Socialiniai, Fiziniai, Biomedicininiai, Technologiniai. Šis skirstymas iš pažiūros atrodo patogus ir lengvai suprantamas: menai yra susiję su žmogaus vidiniu pasauliu, humanitariniai su žmogaus būtimi plačiąja prasme, socialiniai su žmonių grupių gyvenimo tyrimais, fiziniai su negyvosios gamtos tyrimais, biomedicininiai su gyvosios, o technologiniai su žinių apie gamtą panaudojimų žmonių reikmėms. Šios sritys skirstomos į kryptis. Tačiau kaip jau žinome, formalus, valstybės 3

patogumui sukurtas klasifikavimas nebūtinai atitinka mokslininkų nuomonę apie tai kas su kuo susiję. Socialinių mokslų kontekste viskas yra dar sudėtingiau. Kaip pastebi N. Elias (1991) visuomenė dėl žmonių turimo kalbos dovanos yra neįtikėtinai plastiškas ir dinamiškas reiškinys, tačiau šis mūsų plastiškumas vis tiek atsiremia į biologiją, kuri suteikia tiek mūsų galimybes tie ribojimus. Dar svarbiau yra tai, kad žmogaus sąmonės (proto) ir kūno neįmanoma padalinti į dvi dalis ir tirti atskirose disciplinose. Mūsų socializacijos procesas paveikia mūsų fiziologija. Mes verkiame, džiaugiamės ir raustame dėl to, kad mums nutinka prasmingi įvykiai, o prasmę jiems suteikia visuomenė, ne gamta. Paimkime stereotipą, pagal kurį amerikiečiai (JAV) laikomi labai emocingais, jie yra linkę susigraudinti žiūrėdami filmą, nors puikiai žino, kad tai yra vaidyba. Patys jie verkimo nekontroliuoja, galime sakyti tai biologinis (natūralus) procesas, tuo tarpu dažnam Europiečiui toks elgesys atrodo nesuprantamas.

Viešasis administravimas, kaip ir bet kuri kita socialinio mokslo disciplina neišvengiamai susiduria su aukščiau aptartais klausimais. To priežastis yra ta, kad kaip atskira disciplina viešasis administravimas skaičiuoja dar tik trečiąjį savo antrojo šimtmečio dešimtmetį (arba keliais dešimtmečiais daugiau ar mažiau, priklausomai nuo pasirinkto atskaitos taško). Anksčiau viešasis administravimas buvo siejamas su kitomis socialinių mokslų disciplinomis ir net šiais laikais šių „disciplinų pradininkių“ atstovų yra laikoma jų dalimi. Tos disciplinos tai teisė, politologija (politikos mokslai) ir vadyba.

Viešojo administravimo sistema. (2016 m. Kovo 09 d.). http://www.mokslobaze.lt/viesojo-administravimo-sistema.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 10:41