Viešojo administravimo teisinio reglamentavimo spragos vykdant viešuosius pirkimus


Viešojo administravimo kursinis darbas. Įvadas. Atvejo atsiradimo istorija. Teorinis viešųjų pirkimų teisinio reglamentavimo pagrindimas analizuojamo atvejo Atžvilgiu. Alternatyvaus viešojo administravimo veiklos modelio veikiančiam tiriamo atvejo Kontekste pateikimas. Galimybės projektų įgyvendinimo spartinimui vykdant viešųjų pirkimų kontrolę. Išvados. Informacijos šaltiniai.


Šio darbo objektas – viešojo administravimo teisinio reglamentavimo problemos Alytaus miesto savivaldybėje vykdant viešuosius pirkimus.

Darbo tikslas – atskleisti viešojo administravimo teisinio reglamentavimo spragas vykdant viešuosius pirkimus.

Siekiant darbo tikslo iškelti tokie uždaviniai: atskleisti viešojo administravimo teisinio reglamentavimo problemas viešųjų pirkimų procedūrose, suformuluoti alternatyvų viešojo administravimo veiklos modelį tiriamo atvejo kontekste.

Atsižvelgiant į darbo problematiką ir siekiant tinkamai išnagrinėti tyrimo dalyką, taikomas analizės metodas, kuriuo siekta išskirti, išanalizuoti ir nustatyti tiriamojo dalyko požymius bei padaryti apibendrinimus. Rašant darbą remtasi viešąjį administravimą reguliuojančiais bei kitais teisės aktais.

Lietuvos Respublikos finansų ministerija 2007-2013 metų veiksmų programų įgyvendinimo ataskaitos projekte nurodo, kad nuolatinis viešųjų pirkimų sutarčių pasirašymo terminų nukėlimas dėl įvairių teisinių ginčų ir nepakankamas įgyvendinamų projektų srautas yra tiesiogiai susijęs su nepakankama Europos Sąjungos lėšų panaudojimo sparta bei jų praradimo rizika. Vėluojant pasirašyti sutartis projektams įgyvendinti lieka vis mažiau laiko, todėl yra rizika, kad jie gali būti neįgyvendinti iki 2015 metų pabaigos. Todėl institucijos turi imtis priemonių, kad užtikrintųviešųjų pirkimų sutarčių pasirašymą nurodytais terminais (LR finansų ministerijos ataskaita, 2013 m.).

Viena iš pagrindinių viešojo administravimo proceso įgyvendinimo sąlygų yra teisėtumo užtikrinimas. Viešojo administravimo institucijų (pareigūnų) veikla vadinama poįstatymine. Tai reiškia, kad viešojo administravimo institucijos (pareigūnai) pačios turi laikytis Konstitucijos ir įstatymų bei juose įtvirtintų reikalavimų priimdamos valdymo sprendimus, kontroliuodamos jų vykdymą ir kartu reikalauti iš kitų asmenų jų laikytis.

Tai, kad juridinis asmuo įgyja perkančiosios organizacijos statusą, įtakoja ir finansavimo bei juridinio asmens kontrolės sąlygos. Kaip teigiama Viešųjų pirkimų įstatymo 4 str. 2 d. 1 p. (Žin., 2008, Nr. 81-3179), jeigu juridinio asmens veikla yra daugiau kaip 50 procentų finansuojama iš valstybės ar savivaldybių biudžetų arba kitų valstybės fondų lėšų – toks juridinis asmuo tampa perkančiąja organizacija. Finansavimo sąlyga nėra siejama su nuolatinio finansavimo pobūdžiu, todėl juridiniai asmenys, gaunantys lėšų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų ir kitų fondų, turi įvertinti, ar šis finansavimas neįtakos jų tapimo perkančiąja organizacija ir neatskiriamai kartu su tuo atsirandančią pareigą prekes, paslaugas, darbus įsigyti vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu, o nevykdant šios pareigos – užsitraukti neigiamas sankcijas.

Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos taip pat laikytinos valstybės ar savivaldybių biudžetų arba kitų valstybės ar savivaldybių fondų lėšomis. Jeigu subjektas gavo paramą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, ir šios lėšos sudaro daugiau kaip 50 procentų finansavimo, bei subjekto veikla skirta viešiesiems interesams tenkinti, tai toks subjektas taip pat laikomas perkančiąja organizacija, nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija yra savivaldybė.

Iš esmės teisinė bazė, reguliuojanti viešuosius pirkimus, yra suderinta su Europos Sąjungos teisės aktais, tačiau problemų kyla praktikoje, ypač prižiūrint perkančiąsias organizacijas. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymą perkančioji organizacija turi užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, skaidrumo, proporcingumo, nediskriminavimo ir abipusio pripažinimo principų, t.y. perkančioji organizacija turi skaidriai ir pagrįstai pasirinkti tiekėją (Žin., 1996, Nr. 84-2000). Tuo yra užtikrinama konkurencija tarp tiekėjų, kas sudaro geras sąlygas perkančiosioms organizacijoms pasiekti Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytų tikslų. Pagal galiojantį reglamentavimą pirkimai gali būti atliekami atviro arba riboto konkurso, konkurencinio dialogo bei skelbiamų arba neskelbiamų derybų būdu.

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai viešojo pirkimo sutartis jau yra sudaryta tuo metu, kai įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo konstatuojama, jog tiekėjo teisės buvo pažeistos, gindami savo teies tiekėjai, nesant galimybės siekti viešojo pirkimo sutarties sudarymo su konkrečiu tiekėju, turi teisę reikalauti žalos atlyginimo (Viešųjų pirkimų įstatymo 96 str.). Tačiau, kaip teigia D.Soloveičikas (2009, p. 78), Lietuvos teismų praktikoje retai pasitaiko ginčų dėl žalos atlyginimo nesant realios galimybės sudaryti viešojo pirkimo sutarties. Todėl tinkamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas viešųjų pirkimų teisminiuose ginčuose yra tiesiogiai susijęs su tiekėjų teisių apsaugos garantija.

Viešojo administravimo teisinio reglamentavimo spragos vykdant viešuosius pirkimus. (2015 m. Kovo 25 d.). http://www.mokslobaze.lt/viesojo-administravimo-teisinio-reglamentavimo-spragos-vykdant-viesuosius-pirkimus.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 16:25