Viešojo administravimo teorijos ir paradigmos konspektas


Viešojo administravimo konspektas. Organizacinis humanizmas. Barnard formalios ir neformalios organizacijos. Ch. Argyris asmenybė ir organizacija. Robertas Golembiewski apie organizacijos raidą viešajame sektoriuje. Orion White organizacinė demokratija. Naujasis viešasis administravimas. Viešojo pasirinkimo teorija. Viešųjų gėrybių teorija. Viešoji gėrybė. Privačios gėrybės. Rinkliavomis apdėtos. Rinkliavomis apdėtos mokamos gerybės. Bendrosios nuosavybės gerybėmis. Viešųjų gėrybių skaičiaus augimo priežastys. Subsidijos dotacijos –. Laisvanoriškas tam tikrų paslaugų tiekimas. Naujoji viešoji vadyba. Viešojo pasirinkimo. Sandorių išlaidų. Užsakovo vykdytojo. Profesionalios vadybos viršenybė viešajame sektoriuje. Tikslūs standartai ir veiklos matai. Daugiau dėmesio rezultatų kontrolei. Viešojo sektoriaus įstaigų smulkinimas. Pokrypis į didesnę konkurenciją viešajame sektoriuje. Privataus sektoriaus vadovavimo stiliaus svarbos pripažinimas. Didesnės drausmės ir ekonomiško išteklių panaudojimo pripažinimas. Osborne ir. Gaebler valdžios pertvarkymo principai. NVV kritinis įvertinimas. Naujoji valstybės tarnyba. Demokratinė politinė teorija. Postmodernistinė diskurso teorija. Few talk ”. Many talk ”. Some talk ". Tarnauti , o ne vadovauti. Skatinti viešąjį interesą. Mąstyti strategiškai , veikti demokratiškai. Skatinti pilietiškumą , o ne verslininkiškumą. Reikia įvertinti tai , kad atskaitomybė nėra paprastas dalykas. Vertinti žmones , ne tik produktyvumą. Labiau tarnauti , o ne vairuoti. Naujasis viešasis valdymas. Korporacinis valdymas. Gerasis valdymas ”.


Tačiau, tokia Samuelson pateikta gėrybių klasifikacija netrukus buvo suabejota. J. Buchanan ir kiti autoriai pastebėjo, jog egzistuoja daugybė gėrybių, kurios netelpa, į šią dichotomiją. Pavyzdžiui, kai kurios viešosios gėrybės gali turėti seikėjamumo savybių, nors ji pati ir būtų vartojama visų drauge. Televizijos transliacija, kuri yra prieinama visiems vartotojams, gali būti apribota, įvedant televizijos signalo kodavimą. Tai vadinamosios rinkliavomis apdėtos (mokamos) gerybės. Nors tokia gėrybė išlieka nekonkurencinga, tačiau ja naudojasi tik tie vartotojai kurie moka abonentinį mokestį. Rinkliavomis apdėtos gėrybės, skirtingai nei viešosios, gali būti teikiamos rinkos.

Teoretikai taip pat pastebėjo, kad daugelis viešųjų gėrybių, kurių neįmanoma seikėti yra konkurencingos, t.y. jos vartojamos greitai išsenka. Pavyzdžiui, jūros žuvų ištekliai, kurių žvejybos tarptautiniuose vandenyse negalima uždrausti, intensyviai žvejojami greitai nyksta. Šios gėrybės įvardijamos bendrosios nuosavybės gerybėmis. Rinka šių gėrybių tiekti negali.

Apibendrinant, reikia pastebėti, kad gėrybių skirstymas yra sąlyginis ir konkrečiais atvejais reikia atidžiai nagrinėti vartojimo ir seikėjamumo pobūdį.

Viešųjų gėrybių skaičiaus augimo priežastys

Ypač didelį susirūpinimą ir nerimą viešojo pasirinkimo teoretikams kelia nuolat augantis viešasis sektorius ir jo teikiamų viešųjų gėrybių mastas. Jie pastebi, kad viešojo sektoriaus augimas pradeda kelti rimtą grėsmę valstybių ekonominiam stabilumui, nes išlaidos pradeda ženkliai viršyti pajamas. Jie nurodo dvi viešojo sektoriaus plėtros priežastis:

Pirmoji susijusi su viešųjų gėrybių paklausos puse. Valstybė nuolat susiduria su spaudimu iš visuomenės pusės didinti viešųjų gėrybių skaičių. Visuomenės narai, siekdami patenkinti savus interesus, laikosi nuomonės, jog daugelis privačių bei rinkliavomis apdedamų gėrybių – maistas, išsilavinimas, viešasis transportas – yra tokios vertingos, kad jų naudojimas žmonėms turi būti užtikrintas nepaisant vartotojų išgalių už jas mokėti. Tuo tarpu politikai, kurie patys siekia maksimizuoti savo poreikius, t.y. būti išrinkti sekančiai kadencijai, tenkina daugelį šių, ekonomiškai nepagrįstų visuomenės interesų.

Antroji viešojo sektoriaus augimo priežastis yra susijusi su pasiūlos puse. G Tulock, A. Dawns, W. Niskanen ir kiti autoriai pastebi, kad didinti tiekiamų gėrybių skaičių ir kiekį yra suinteresuoti ir patys politikos agentai teikiantys šias paslaugas. Anot Dawns, biurokratai siekdami patenkinti savo individualius poreikius, maksimzuoja savo biuro dydį. Prisiimdamas daugiau funkcijų, biuras užsitikrina ramesnę savo ateitį. Kuo didesnis biuras tuo didesnė tikimybė, kad jis išliks. Be to, didesnis tiekiamų viešųjų paslaugų skaičius, leidžia biurui maksimizuoti savo biudžetą. Biudžeto maksimizavimas garantuoja biurokratams ir tam tikras papildomas naudas.

Viešojo administravimo teorijos ir paradigmos konspektas. (2015 m. Kovo 08 d.). http://www.mokslobaze.lt/viesojo-administravimo-teorijos-ir-paradigmos-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 16:37