Viešojo administravimo tyrimų metodologijos špera


Viešojo administravimo Špera.

Viešojo administravimo tyrimų metodologija. Egzamino medžiaga. Bilietas Apibrėžkite ir paaiškinkite viešojo administravimo tyrimų metodologiją ir jos funkcijas. VA analizę galima įvertinti kaip aprašomąją. VA analizė yra normatyvinė. Met ja kaip technika. Metodologijos kcijas. Tyrimo metodologiją sudaro. Kaip sudaromas tyrimo klausimas ir tyrimo projektas. Problema , tikslas. Tyrimo uždavinys. Tyrimo tikslai , pobūdis. Tyrimo planavimas ir tyrimo projekto parengimas VA tyrimo projekto parengimas. Kad tinkamai atlikti tyrimą , reikia sudaryti tyrimo planą. Pagrindiniai plano elementai. Tyrimo planas projektas. Pagr. plano elementai yra. Sudarant projektą svarbūs elementai yra. Literatūros apžvalga. Tyrimo objektą. Duomenų rinkimas. Apibrėžkite ir paaiškinkite viešojo administravimo funkcijas. Valstybinis reguliavimas. Kai kurios iš jų labiausiai būdingos Lietuvai. Pajamų perskirstymas. Paslaugų teikimas. Viešoji paslauga. Viešosios paslaugos teikimo administravimas. Institucijų formavimo institucijų kūrimo. Kokie yra indukcinio pažinimo privalumai ir trūkumai. Pažinimo lygiai Jutiminis. Suvokimas turi būti papildytas principu , leidžiančiu daryti tolesnes išvadas. Tradicinis empirizmo principas – indukcija. Indukcinis metodas reikalingas kaip tikimybinių išvadų pagrindas. (????) Į KURIĄ VIETĄ Skiriami 4 kriterijai duomenų kokybei matuoti. To priežastis gali būti. Yra keletas technikų tyrimo pastovumui patikrinti. Hipotezės principas. Hipotezės suformulavimas yra bene svarbiausias ir sunkiausias tyrimo etapas. Formuojant hipotezę , reikėtų laikytis šių reikalavimų. Pagal prielaidų bendrumo lygį hipotezės skirstomos į. Hipotezių pasekmių patvirtinimas arba atmetimas – tai hipotezių priežasčių pagrįstumo įrodymo kelias.


VA analizės met-ją galima suprasti kaip tam tikrą standartų, taisyklių, procedūrų visumą, kuri reikalinga VA žinių kūrimui, VA proceso kritiškam vertinimui. Met-ja yra tam tikra intelektualinė ir praktinė veikla, kurią reikia vadinti tyrimų logika. VA analizę galima suprasti kaip daugelio žingsnių procesą, kuriame reikia išskirti problemą, šios problemos elementus, įvertinti esamas alternatyvas pagal tam tikrus kriterijus, parengti rekomendacijas, bei įgyvendinti pasirinktą alternatyvą. VA analizę galima įvertinti kaip aprašomąją-besiremiančią tradiciniais mokslais, ieškančią žinių, atsakymų, fiksuojančių ir aprašančių tyrimų rezultatus ir procesą. VA analizė yra normatyvinė- kurianti tam tikras normas VA-me, nes VA analizės tikslas yra tam tikrų žinių apie VA vertybes kūrimas ir kritika, prioritetų iškėlimas, gautų rezultatų ir žinių sintezė. VA analizę traktuojame kaip tyrimo procesą. VA met-ją sudaro standartai, taisyklės, procedūros. Standartai ir taisyklės nėra prioritetiniai procedūrų atžvilgiu, jie yra lemiami procedūrų atrankos procesui. Pačios procedūros dažniau apsprendžia VA standartus ir taisykles, rengiant informaciją apie VA problemas, veiksmus VA srityje, ateitį bei išvadas. Metodologija apibrėžia visumą “įrankių” reikalingų konkrečiai disciplinai pažinti ir analizuoti.

Yra keletas metodologijos apibrėžimų, nuo kurių priklauso ir tai, kaip yra suvokiamos metod-jos f-jos: a)met-ja kaip epistemiologija- žinojimo teorija, šiuo atveju klausimai turi mokslo filosofijos pobūdį, siekiama paaiškinti kas yra mokslas, koks yra empirikos ir teorijos santykis, kaip galimas mokslinis aiškinimas, kas yra dėsnis, sąvoka ir t.t.; b)met-ja kaip technika- toks metodologijos supratimas koncentruoja dėmesį į konkrečius duomenų rinkimo ir analizės metodus. Tai lyg mokslo technologizacija.

VA met-ja susijusi su pažinimu ir technika. Metodologija- pažinimo instrumentas. Socialinių mokslų pažinimo problematika yra susijusi su racionalizmu ir empirizmu. Racionalizmas-sprendimų paieška proto pagalba, empirizmas-sprendimo ieškojimas praktiškai.

VA met-jos disciplina labiausiai siejasi su administr. teise (valstybės tarnybos įst.,VA įst., Apskrities valdymo įst.), sociologija, teise, ekonomika.

Kiekv. tyrimo pasekmė būna t. tikras teiginys apie pasaulį. Jis g.b. bendras (pvz., rinkėjai yra linkę balsuoti už LDDP), arba individualus (Kinija yra nedemokrat. vals-bė). Jei yra bendras teiginys, tai sakome, kad tyrimas atskleidė dėsnį. Dėsniams yra skiriamas ypatingas dėmesys, nes jie yra pirmas žingsnis aiškinant, kas vyksta aplink mus. Iš jų išvedame hipotezes, kurias vėliau bandome patikrinti, atlikdami empirinį tyrimą.

Problema, tikslas- į kokį klausimą norite šiuo tyrimu atsakyti? Kodėl verta bandyti į šį klaus. atsakinėti? Ar tyrimas turi praktinę reikšmę? Planuojant tyrimą, svarbu yra suformuluoti mokslinę problemą ir pagrįsti jos aktualumą. Svarbu t.p. numatyti probl. sprendimo būdus.

Tyrimo uždavinys: klausiame - kokią infor turime surinkti, kad išspręstume problemą. Ką reikia padaryti, kokius veiksmus atlikti, kad galėtumėm atsakyti į tyrimo iškeltą problemą. Kokius duomenis turime surinkti.

Tyrimo tikslai, pobūdis g.b. dvejopi:

1. Aprašymas - tyrimo tikslas kuo detaliau aprašyti tyrinėjamą objektą (pvz.: gyventojų surašymas). Aprašomuose tyrimuose yra 2 probl.: duomenų kokybė (ar matuojama tai, ką reikia matuoti, ar teisingai apibrėžtos vartojamos sąvokos); reprezentatyvumas (atspindi esamą situaciją).

2. Paaiškinimas atsakinėja į klaus. kodėl? kas lemia? kaip tai vyksta?

Tyrimu siekiama surinkti tam tikrą informaciją, kad išspręstume problemą. Taip, reikia užsibrėžti uždavinius, apspręsti, ką reikia padaryti, kokius veiksmus atlikti, kad galėtume vienaip ar kitaip atsakyti į tyrimo iškeltą problemą. Kokius duomenis turime surinkti tam, kad galėtume pasakyti, kaip per rinkimus balsuos žmonės (tikslas). Kad tinkamai atlikti tyrimą, reikia sudaryti tyrimo planą. Pagrindiniai plano elementai:

Viešojo administravimo tyrimų metodologijos špera. (2016 m. Kovo 09 d.). http://www.mokslobaze.lt/viesojo-administravimo-tyrimu-metodologijos-spera.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 05:08