Viešojo sektoriaus ekonomika Australijos analizė


Viešojo administravimo kursinis darbas.

Įvadas. Teorinė dalis. Viešojo sektorius ekonomikos objektas bei tyrimo sritis. Viešosios ir privačios gėrybės. Rinkos netobulumas, jo priežastys. Viešasis sektorius mišrioje ekonomikoje. Valstybės samprata. Valstybės pajamos, jų struktūra. Valstybės išlaidos, jų struktūra. Fiskalinė politika. Empirinė dalis. Trumpa informacija apie Australiją, jos charakteristika. Lietuvos ir Australijos minimalus atlyginimas. Lietuvos ir Australijos BVP analizė. Lietuvos ir Australijos pensijų išmokų analizė. Lietuvos ir Australijos pridėtinės vertės mokesčio analizė. Lietuvos ir Australijos akcizo mokesčių analizė. Lietuvos ir Australijos gyventojų pajamų mokesčio analizė. Lietuvos ir Australijos pelno mokesčio analizė. Išvados. Literatūra. Teorinė dalis. Empirinė dalis.


Monopolija – įėjimo į šaką apribojimas. Dėl kainų konkurencijos nebuvimo įmonės pasirenka sau naudingesnį kainos ir gamybos (pardavimo) apimties derinį. Esant kitoms sąlygoms lygiomis, monopolinė kaina viršija tobulos konkurencijos kainą, o gamybos (pardavimų) apimtis nesiekia tos kuri būtų esant tobulai konkurencijai.

ekonominių veiklų yra atliekamos privačių įmonių, tačiau daug ir valstybės įmonių,

valstybė įtakoja privataus sektoriaus veiklą reguliavimu, mokesčiais, subsidijomis ir pan.

Pajamų mokesčiai - privačių namų ūkių ir įmonių pajamų mokesčiai bei gyventojų pajamų mokestis. Tai fizinių asmenų pajamų mokestis ir juridinių asmenų pelno mokestis. Bei socialinio draudimo įmokos. Pardavimo mokesčiai - prekių ir paslaugų pardavimų mokesčiai. Jiems priskiriami pridėtinės vertės mokestis, akcizai, importo muitai ir kt.

Vartojimo išlaidos, kurias sudaro valstybinio sektoriaus darbuotojų darbo užmokestis ir valstybės perkamų prekių išlaidos;

transferiniai išmokėjimai (socialinės išmokos) – valstybės pajamų perdavimas tam tikroms šeimoms ar subjektams be grįžtamojo ryšio, joms priskiriamos pensijos, nedarbo pašalpos, subsidijos įmonėms; Paprastos išlaidos ( išlaidos prekėms ir paslaugoms, skolų palūkanos, subsidijos ir kitos pervedamos lėšos)

Šiuo metu Lietuvos minimalus atlyginimas – 1000 litų. Tai yra apie 400 dolerių. Minimalus valandinis atlygis – 6,06 litų. Tai yra apie 2,42 dolerių.

Duomenys labai skiriasi. Išvada paprasta. Australijoje žmonės gauna virš 10 kartų didesnį minimalų atlyginimą, negu Lietuvoje. Pragyvenimo lygis visiškai skiriasi.

Dauguma europiečių sulaukę pensijinio amžiaus, keliauja po pasaulį, nes finansinė būklė yra pakankamai gera, kad galėtų keliauti. Tad dabar palyginsiu Lietuvos ir Australijos pensijas, jos ypatumus. Taip pat, prie pensijų papildomai gauna įvairius priedus, tokius kaip pensijinį priedą, priemoką už naudojimąsi atsinaujinančiomis energijos formomis. Taip pat, Australijoje pensininkai gauna daug lengvatų paslaugoms, vaistams ir t.t. Keli pavyzdžiai: Pašalpa, jei netinki antros pusės ; slaugymo lengvatos; tarptautinė pagalba gaunant socialinį draudimą, kai pensininkas už Australijos ribų; nuomos pagalba; pensijų paskolos lengvatos ir kt.

Lietuvoje situacija yra kiek kitokia. Šlis nėra tokia ekonomiškais stipri ir nepriklausoma nuo kitų, tad pragyvenimo lygis skiriasi. Vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija 2014 m. kovo mėn. – 828,93 Lt, t.y. 331,57 dolerių.

Australijos pensininkai gyvena geriau. Kompensacijų ir pensijų dydis leidžia jiems gyventi laisviau, negu Lietuvoje. Abi šalys turi tam tikras lengvatas gyventojams, kurie yra sulaukę pensijinio amžiaus. Australijos gyventojai turi ilgiau dirbti, nes tik nuo 65 metų tiek vyrai, tiek moterys pradeda gauti pensiją. Tuo tarpu, Lietuvoje moterys gauna pensiją nuo 61 metų, vyrai – 63 metų. Tiesa, pensininkų amžius kiekvienais metais vis didės.

Viešojo sektoriaus ekonomika Australijos analizė. (2017 m. Vasario 16 d.). http://www.mokslobaze.lt/viesojo-sektoriaus-ekonomika-australijos-analize.html Peržiūrėta 2017 m. Lapkričio 23 d. 00:08