Viešojo sektoriaus ekonomikos problemos Čekijoje


Ekonomikos kursinis darbas.

Įvadas. Viešojo sektoriaus samprata. Viešasis sektorius. Valstybės pajamos ir išlaidos. Mokesčių sistema. Senėjimo indeksas. Viešojo sektoriaus analizė Čekijoje. Čekijos Respublika. Čekijos viešasis sektorius. Pajamos ir išlaidos. Mokesčių sistema. Darbo rinka. Eksportas/ Importas. Išvados. Literatūros sąrašas.


Valstybės politinio gyvenimo centre nuolat svarstoma, kokia viešojo sektoriaus svarba, analizuojama kaip valstybė veikia ekonomiką, ką valstybė turi daryti, kad ją veiktų efektyviai ir kokia ekonominė veikla turėtų būti atliekama viešajame sektoriuje. Valstybinės valdžios vaidmuo labai svarbus žmonių gyvenime ir daro jam didelę įtaką. Viešojo sektoriaus veikla turi būti efektyvi, nes daro įtaką socialiniai, kultūriniai, politiniai ir aišku ekonominiai valstybės sritims. Čekijos Respublikos viešasis sektorius daro didžiulį poveikį šalies ekonomikai, kuri susiduria su iškylančiomis problemomis.

Kursinio darbo tikslas – išanalizuoti viešojo sektoriaus ekonominę problemą Čekijoje.

Darbo uždaviniai:

viešojo sektoriaus svarba ir dydis, valstybės pajamos ir išlaidos;

Čekijos viešojo sektoriaus svarba ir dydis;

viešojo sektoriaus ekonominė problema Čekijoje.

Darbe aprašoma viešojo sektoriaus samprata, dydis ir jo padėtis Čekijos Respublikoje, remiantis statistikos duomenimis, ekonominiais rodikliais, moksliniais straipsniais ir vadovėliais. Lyginami teoriniai viešojo sektoriaus duomenys su Čekijos Respublikos modeliu.

Beveik visi ekonominiai procesai susiduria su viešuoju sektorium per dvi sritis, tai kainų priežiūra ir kontrolę (mokesčiai , išmokos, socialinis draudimas, viešosios gerybės) ir reguliacija (minimalios algos nustatymą, darbo įstatymai, švietimo sistema, aplinkosauga). Viešojo sektoriaus pokyčiai daro įtaką visai valstybei (pvz. staigus mokesčių pakeitimas, didinimas ar mažinimas, paveiktų beveik visus gyventojus tiek viešajame tiek privačiame sektoriuose).

Pasak O. E. Hughes (2003) yra keturi viešojo sektoriaus reguliavimo metodai:

Viešojo sektoriaus dydis gali būti matuojamas skirtingai. Vieni iš būdų tai matavimas remiantis viešojo sektoriaus pajamomis ir išlaidomis nuo BVP, matuojant pridėtinę vertę ar viešajame sektoriuje dirbančių žmonių skaičių, nes užimtumas viešajame sektoriuje parodo jo dydį ir svarbą valstybei. Pridėtinė vertė susideda iš visų sektorių ir industrijų sudarant BVP. Viešojo sektoriaus prisidėjimas prie BVP skiriasi nuo privataus sektoriaus prisidėjimo prie BVP. Viešojo sektoriaus pridėtinė vertė negali būti skaičiuojama rinkos kainomis, kadangi viešojo sektoriaus paslaugos neparduodamos rinkoje. Ji apskaičiuojama skaičiuojant valstybės išlaidas, išmokamas algas.

Viešojo sektoriaus vienas iš tikslų yra tenkinti visuomenės interesą, todėl svarbu, kad viešasis sektorius vykdytų tokią politiką, kuri patenkintų didžiąją dalį visuomenės ir tai darytų efektyviai.

Kiekvienos valstybės viešasis sektorius turi savo pajamas ir išlaidas, tai irgi parodo sektoriaus dydį ir svarbą valstybėje. Svarbus rodiklis norint įvertint pajamas ir išlaidas, tai lėšų ir įsipareigojimų procentinis kiekis nuo bendrojo vidaus produkto (toliau BVP). Viešojo sektoriaus įsipareigojimus sudaro ir vyriausybės ir savivaldų įsipareigojimai.

Valstybės pajamas galima pavadinti socialiniu produktu, nes pagrindinės pajamos gaunamos iš visuomenės per mokesčius ir įsipareigojimus. Valstybės biudžeto pajamas sudaro mokestinės ir nemokestinės pajamos. Mokestines pajamos susideda iš įvairiausių mokesčių, o nemokestinės iš vietinių rinkliavų, valstybei mokamų baudų ir kitų panašios paskirties mokėjimų.

Valstybės išlaidos gali būti paprastosios ir nepaprastosios: paprastosios – “tai išlaidos susijusios su biudžetinių institucijų funkcionavimu ir programų vykdymų” (G. Smalenskas, 2007). Paprastosios išlaidos susideda iš vartojimo išlaidų, kaip viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokestis, valstybės perkamos prekės. Taip pat, priskiriamos išmokos, kurios yra įvairūs mokėjimai, už kuriuos valstybė tiesiogiai negauna mainais prekių ar paslaugų, tai tokios išmokos, kaip pensija, nedarbo pašalpa, subsidijos. Paskirstant išmokas labai svarbu, kad būtų suvokiama, jog mainai nebegali padidinti kurios nors vieno piliečio gaunamos naudos nesumažindami kito piliečio gaunamos naudos. Tuo tarpu, nepaprastosios išlaidos – „skiriamos materialiajam turtui įsigyti, investicinėms programoms įgyvendinti” (G. Smalenskas, 2007). Tokios išlaidos, kaip kapitalinės, kurios padeda gerinti infrastruktūrą ir valstybės skolos aptarnavimo, mokant palūkanas.

  • Ekonomika Kursiniai darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 33 puslapiai (5625 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ekonomikos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 816 KB
  • Viešojo sektoriaus ekonomikos problemos Čekijoje
    10 - 8 balsai (-ų)
Viešojo sektoriaus ekonomikos problemos Čekijoje. (2016 m. Balandžio 28 d.). http://www.mokslobaze.lt/viesojo-sektoriaus-ekonomikos-problemos-cekijoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 06:06