Viešojo sektoriaus ekonomikos problemos Lietuvoje socialinio draudimo srityje


Ekonomikos referatas. Įvadas. Lietuvos socialinio draudimo sistema. Lietuvos socialinio draudimo struktūra. Valstybinio socialinio draudimo pensijos. Nedarbo socialinis draudimas. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimas. Sveikatos socialinis draudimas. Ligos ir motinystės socialinis draudimas. Socialinio draudimo išmokų apskaičiavimas. Socialinio draudimo pensijų išmokų dydžiai. Nedarbo socialinio draudimo išmokų dydžiai. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimo išmokų dydžiai. Sveikatos socialinio draudimo išmokos. Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokos. Valstybinio socialinio draudimo sistemos problemos ir sprendimo būdai. Valstybinio socialinio draudimo fondo problemos. „Sodros“ biudžeto deficitas. Pensijų fondo problemos. Įmokų surinkimo problemos. Išvados.


Socialinės apsaugos sistema – tai priemonių sistema, leidžianti socialinės rizikos atvejais išsaugoti ekonominį savarankiškumą, garantijas bei paskirstyti lėšas. Socialinė apsauga suteikia garantiją gauti pajamas net nedarbo atveju, ligos bei negalios atveju ir t.t. Socialinės apsaugos sistema užtikrina galimybę gyventi oriai, net neturint galimybės dirbti ir uždirbti.

Pagal atliktus tyrimus, prognozuojamas vis didėjantis socialinio draudimo fondo deficito didėjimas, jeigu nebus įvykdyta reforma.

Darbo tikslas yra išanalizuoti socialinio draudimo Lietuvoje problemas.

Darbo objektas – Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo sistema.

Trumpai aprašiau Lietuvos socialinio draudimo sistemą;

Socialinis draudimas sudaro didžiausią socialinės apsaugos sistemos dalį. Daugiau nei ketvirtadalis visų Lietuvos gyventojų gauna socialinio draudimo mokamas išmokas.

Darbo rinkos dalyviai moka socialinio draudimo įmokas į valstybinį socialinio draudimo fondą, o draudiminio įvykio atveju (ligos, neįgalumo atvejais, praradus darbą, motinystės/tėvystės atostogų metu, sulaukus senatvės pensijos amžiaus ir kt.) iš socialinio draudimo surinktų lėšų draustiems asmenims išmokamos išmokos. Tai sudaro valstybinio socialinio draudimo esmę.

Lietuvos valstybinis socialinis draudimas didžiąja dalimi vykdomas einamojo finansavimo principu, t.y. apdraustųjų įmokėtos į fondą įmokos paskirstomos išmokų gavėjams. Taigi socialinio draudimo išmokų dydis ir savalaikis mokėjimas tiesiogiai priklauso nuo darbo rinkos dalyvių įmokėtų įmokų, kitaip tariant, nuo situacijos darbo rinkoje – nedarbo lygio, vidutinio ir minimalaus atlyginimo. Šiuos veiksnius savo ruožtu sąlygoja šalies ekonominė situacija.

Pateikiama informacija apie vidutinį pensijos dydį pagal pensijos rūšis 2009-2014 metais“:[7]

Netekusiems 75-100% darbingumo, pagrindinė pensijos dalis lygi 150% bazinės pensijos; papildoma dalis apskaičiuojama kaip asmenims, netekusiems 60–70% darbingumo.

Ligos pašalpą už pirmąsias 2 kalendorines ligos dienas, išskyrus šeimos nario slaugos pašalpą, apmoka darbdavys (dydis – nuo 80% iki 100% pašalpos gavėjo vidutinio uždarbio).

Nuo trečios laikinojo nedarbingumo dienos iki septintosios iš Valstybinio socialinio draudimo fondo mokama 40%, o nuo aštuntos laikinojo nedarbingumo dienos – 80% pašalpos gavėjo kompensuojamo uždarbio dydžio.

Pagrindinė problema yra finansinė – esamas VSDF įsiskolinimas ir biudžeto deficitas. Todėl rekomenduojama Rezervų fondo teisinės aplinkos kūrimą pradėti nuo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rezervo kūrimo nuostatų. Juos svarstant, būtų sprendžiama, ar įsipareigojama skirti papildomus finansinius išteklius rezervų formavimui ir ar steigiama tokių rezervų fondo valdymo institucija. Nuo tokio sprendimo priklausytų tolimesnis teisės aktų rengimo planas.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra sudariusi pagrindines problemas:

Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo statistika, prasidėjus ekonominiam nuosmukiui nuo 2008 metų smarkiai pradėjo augti VSDF biudžeto pajamos, o dar smarkiau – išlaidos.

„Sodros“ deficitas - dalis besikaupiančių valstybės viešųjų finansų problemų. Todėl valstybė turėtų mažinti išlaidas. Dar 2008 m. analitikai perspėjo, kad sprendimai dėl mokesčių padidinimo prisidės prie verslo klimato apsunkinimo. Didesnė mokesčių našta padidins sąnaudas, sumažins konkurencingumą ir dar labiau pagreitins ūkio plėtros lėtėjimą, kaip ir atsitiko.

Šiuo metu Lietuvoje tokia situacija, kad du mokesčių mokėtojai turi “išlaikyti” net devynis žmones, nors čia ne tik socialinio draudimo problema, o visos mokesčių sistemos.

Kad sistema būtų visapusiškai veiksminga, svarbu ne tik užtikrinti finansinį stabilumą, deficito mažinimą, tačiau ir įvaizdžio kėlimą apsidraudusiųjų akyse. Žmonės turi tikėti, kad jų mokamos įmokos jiems senatvėje ar ligos atveju užtikrins pakankamas pajamas, tik tuomet bus pažabota “vokelių” problema.

Be to turi būti sudarytos sąlygos kaupti pensijas ne tik valstybiniuose draudimo fonduose, bet ir privačiuose. Taip žmonių sankaupos bus apsaugotos nuo besikeičiančių politinių ciklų. Fonduose sukauptos lėšos tampa žmonių nuosavybė, mokėtojas visada gali sužinoti, kiek yra sukaupta ir kiek išėjęs gaus, o jei nelaimė atsitiktų, santaupas paveldėtų artimieji. Ši sistema taip pat mažintų prielaidas šešėliui, motyvuodama darbuotojus reikalauti viso atlyginimo oficialiai, matant, kaip kas mėnesį kaupiasi įmokos pensijų sąskaitoje.

Net ekonomikos lygiui kylant, kelios rizikos būsimiems pensininkams vis dėlto išlieka. Pakilus ekonomikai, t.y. žmonėms daugiau uždirbant ir socialinio draudimo fondui daugiau surenkant lėšų, pensijos taip pat didinamos, tačiau, tiem kas tas didesnes įmokas moka, pensijos nebūtinai bus didesnės, nes ateityje ekonomikos ciklas vėl gali nukristi į žemesnį lygį, t.y. pensijos būtų didinamos kaupiančiųjų sąskaita. Tokioje situacijoje būtų teisingiau fondo perviršinį rezervą padalinti lygiai tarp dabartinių pensininkų ir dirbančiųjų, kurie pensiją gaus ateityje.

  • Ekonomika Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 23 puslapiai (4640 žodžių)
  • Universitetas
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 199 KB
  • Viešojo sektoriaus ekonomikos problemos Lietuvoje socialinio draudimo srityje
    10 - 2 balsai (-ų)
Viešojo sektoriaus ekonomikos problemos Lietuvoje socialinio draudimo srityje. (2015 m. Lapkričio 28 d.). http://www.mokslobaze.lt/viesojo-sektoriaus-ekonomikos-problemos-lietuvoje-socialinio-draudimo-srityje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 23:49