Viešojo sektoriaus ekonomikos problemos Portugalijos valstybėje


Ekonomikos kursinis darbas.

Įvadas. Teorinė dalis. Viešojo sektoriaus samprata. Valstybės biudžetas. Bendrasis vidaus produktas. Bendrasis nacionalinis produktas. Mokesčių sistema. Užimtumas ir nedarbas. Infliacija. Valstybės skola. Praktinė dalis. Portugalijos ekonomikos apžvalga. Mokesčių administravimas. Gyventojų pajamų mokestis. Pridėtinės vertės mokestis. Portugalijos bendrasis vidaus produktas. Infliacija. Nedarbas Portugalijoje. Eksportas ir importas. Įsiskolinimas. Viešasis sektorius. Mokesčių sistema. Išvados. Literatūros sąrašas.


Portugalijai žengiant į rinkos ekonomiką, teko susidurti su daug pokyčių ir problemų. Europos Sąjungoje pagal gamybos lygį Portugalijai tenka paskutinė vieta. Taip pat Portugalijos skolos viršija Europos Sąjungos sutartyje leistinus procentus.

„Viešasis sektorius – tai valstybės bendrieji sprendimai ir jų padariniai“ (Arimavičiūtė, 2005, p. 309). Modernaus viešojo sektoriaus raidą lemia pasaulyje vykstantys pokyčiai. Svarbiausiais iš jų laikytini itin spartūs socialiniai pokyčiai, susiję ne tik su didėjančiu gyventojų skaičiumi, bet ir su socialinių pokyčių ekonominiais bei valdymo ypatumais bei didėjančiomis žinių ir informacijos galimybėmis. Šie pokyčiai lemia visuomenės raidos potencialo didėjimą, kokybinių viešojo sektoriaus veiklos parametrų užtikrinimą.

Modernių šalių viešojo sektoriaus veiklos pastangas buvo siekiama sutelkti tobulinant viešųjų organizacijų funkcinę veiklą, gerinant strateginių inovacijų produktyvumą, diegiant įvairias kokybės valdymo ir kontrolės formas, įtraukiant piliečius į sprendimų priėmimo procedūros ir kitus demokratinius procesus, lemiančius viešųjų institucijų veiklos efektyvumą.

Trumpai tariant, visuomenė reikalauja iš viešojo sektoriaus institucijų efektyvumo, veiklos pokyčių, gerėjančių veiklos rodiklių. Viešojo sektoriaus efektyvumas suprantamas kaip racionalus išteklių panaudojimas, institucijų veikos tobulinimas ir t.t.

Valstybės biudžetas glaudžiai susijęs ir su kitomis finansų sistemos grandimis. Jis yra lyg pagrindinė dalis, galinti suteikti kitoms grandims būtiną finansinę pagalbą. Remiantis Aleknevičiene (2005), pagrindinės nacionalinio biudžeto funkcijos yra: nacionalinių pajamų ir BVP paskirstymas, valstybinis ekonomikos reguliavimas, socialinės politikos priemonių finansavimas centralizuotų pinigų fondų sudarymo ir naudojimo kontrolė. Norint sudaryti biudžetą, reikia laikytis tam tikrų principų. Remiantis autorių V. Naraškevičiūtės, A. Lakštutienės (2005), V. Aleknevičienės (2005), E. Buškevičiūtės (2006) nuomone, galima teigti, kad vienas iš svarbiausių biudžeto sudarymo principų – biudžeto viešumas. Šis principas reikalauja, kad biudžetas būtų viešai skelbiamas ir kiekvienam, norinčiam su juo susipažinti, lengvai prieinamas. Taip pat vienas iš svarbiausių principų yra biudžeto bendrumas, kuris atskleidžia visas valstybės pajamas ir išlaidas. Biudžeto bendrumą nusako vienoda biudžeto sistema, struktūra, vienodi valstybės finansiniai dokumentai, bendra biudžeto klasifikacija.

Bendriausiu ekonomiką ir jos raidą apibūdinančiu rodikliu pripažįstamas BVP – tai per tam tikrą laikotarpį šalyje sukurtų visų baigtinių prekių ir paslaugų vertė rinkos kainomis (Skominas, 2006). Šalis, kuri sugeba didinti BVP, susikuria sąlygas pagerinti savo piliečių gyvenimo lygį, padaryti kokybiškesnes gyvenimo sąlygas (Tvaronavičienė, Tvaronavičius, 2006). BVP gali būti skaičiuojamas trim metodais: gamybos (pridėtinės vertės sumavimo), pajamų ir išlaidų.

Valstybės mokestinių pajamų didinimo būdų paieška;

Dirbančiais laikomi tie, kurie dirba bent vieną valandą tą savaitę, kai atliekama apklausa. Bedarbiai yra visi tie, kurie visai neturi darbo ir:

Laikinai nedirba ir laukia kvietimo dirbti;

Aktyviai ieško darbo jau bent keturias savaites.

Valstybinis kreditas gali būti vidinis ir išorinis. Pagrindiniai valstybiniai atsiskaitymai vykdomi šalies valiuta, todėl svarbus vaidmuo tenka vidiniam valstybiniam kreditui. Vidinio valstybinio kredito formos gali būti šios:

Taupomųjų kasų ir bankų sukaupto gyventojų indėlių likučio panaudojimas valstybės reikalams;

Valstybės skola yra valstybinių kreditinių operacijų rezultatas. Absoliutinis jos dydis, dinamika ir kitimo tempai atspindi šalies ekonomikos ir finansų padėtį, valdymo struktūrų darbo efektyvumą.

Portugalija – demokratinė respublika Pirėnų pusiasalyje pietvakarių Europoje. Iš vakarų ir pietų Portugalija skalauja Atlanto Vandenynas, o šiaurėje ir rytuose šalis ribojasi su vienintele savo kaimyne – Ispanija. Portugalija yra suskirstyta į 18 apskričių, o šalies sostinė yra Lisabona. Portugalijoje kalbama portugalų kalba, valiuta – euras.

XV-XVI amžius buvo Portugalijos „aukso amžius“ vėliau sekė šalies galios saulėlydis: 1755 metais vykęs žemės drebėjimas visiškai suniokojo šalies sostinę – Lisaboną, šalis buvo okupuota Napoleono Prancūzijos ir 1822 metais Brazilija, turtingiausia kolonija, paskelbė nepriklausomybę.

  • Ekonomika Kursiniai darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 22 puslapiai (4311 žodžių)
  • Universitetas
  • Ekonomikos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 350 KB
  • Viešojo sektoriaus ekonomikos problemos Portugalijos valstybėje
    10 - 10 balsai (-ų)
Viešojo sektoriaus ekonomikos problemos Portugalijos valstybėje. (2016 m. Balandžio 19 d.). http://www.mokslobaze.lt/viesojo-sektoriaus-ekonomikos-problemos-portugalijos-valstybeje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 13:40