Viešojo sektoriaus ekonomikos problemos Prancūzijoje


Ekonomikos kursinis darbas. Įvadas. Viešojo sektoriaus ekonomikos problemų teoriniai aspektai. Viešojo sektoriaus svarba ir dydis. Mokesčių sistema. Mokesčių elementai. Mokesčių rūšys. Valstybės biudžetas. Valstybės skola. Nedarbo problema. Viešojo sektoriaus ekonomikos problemos Prancūzijoje. Prancūzija, jos ekonominiai rodikliai. Viešojo sektoriaus svarba ir dydis Prancūzijoje. Prancūzijos mokesčių sistema. Prancūzijos biudžetas. Nedarbas Prancūzijoje. Išvados. Literatūros sąrašas.


Šiandieniniame pasaulyje, kiekvienoje valstybėje yra svarbus ir reikšmingas viešasis sektorius, kurio viena iš funkcijų yra teikti viešąsias gėrybes, tokias kaip krašto apsauga, sveikatos apsauga, švietimas. Svarbu yra puoselėti viešojo sektoriaus ekonomikos gyvavimą bei jos plėtrą, nes privatus sektorius negali suteikti to, ką duoda viešasis. Svarbu yra palaikyti viešojo sektoriaus ekonomikos veiklos efektyvumą aukščiausiame lygmenyje, kad iškilusios problemos būtų pastebėtos laiku ir joms spręsti būtų imtasi atitinkamų priemonių.

Pirmoje darbo dalyje pateikiami teoriniai viešojo sektoriaus ekonomikos pagrindai: analizuojamas viešojo sektoriaus dydis bei jo reikšmė ekonomikai, aptariama valstybės mokesčių sistema, analizuojama valstybės biudžeto struktūra bei

Viešojo sektoriaus svarba ir dydis

Remiantis J. E. Jane (2001) viešasis sektorius – tai visuma institucijų, kurias sudaro valstybinės įmonės ir įstaigos ir kurios yra išlaikomos iš valstybės savivaldybių biudžetų. Viešasis sektorius teikia viešąsias gėrybes, kurios yra nemokamos ir kuriomis gali naudotis visi asmenys. Viešasis sektorius apima įvairias politines institucijas, vyriausybę bei kitas įstaigas, o viešojo sektoriaus darbuotojai – biudžeto lėšomis apmokami darbuotojai: valstybės tarnautojai (policininkai, ugniagesiai gelbėtojai, muitininkai), kariai, pedagogai, medikai, politikai, valstybės pareigūnai ir kt.

Viešasis sektorius yra reikalingas, kad valstybė galėtų vykdyti savo veiklą, kurios negalėtų atlikti privatus sektorius. Valstybės pareiga rūpintis savo šalimi ir jos gyventojais: sukurti sąlygas gyventi saugiai (pasirūpinti krašto apsauga), suteikti žmonėms tinkamą sveikatos apsaugą, sudaryti sąlygas mokytis (nemokamas švietimas), stengtis, kad šalis būtų patraukli ne tik gyventojams, bet ir atvykusiems svečiams (rūpintis miesto infrastruktūra). Be viso šito, viešojo sektoriaus funkcija yra palaikyti viešąją tvarką ir spręsti teisinius bei administracinius reikalus.

Viešasis sektorius išlaikomas iš valstybės biudžeto, kurio didžioji dalis surenkama iš mokesčių. Todėl verta paanalizuoti kas yra mokesčių sistema ir kokie yra mokesčiai.

Kiekvienos valstybės pareiga yra vykdyti savo funkcijas: užtikrinti krašto apsaugą, efektyvią gamybą, vystymąsi, teikti komercines paslaugas, valdyti administracinę veiklą ir, žinoma, rūpintis savo piliečiais. Valstybė negali viso to perleisti privatiems asmenims, nes jie ne visada bus suinteresuoti arba pajėgūs užtikrinti šalies saugumą, teikti nemokamą švietimą, sveikatos apsaugą ar rūpintis šalies infrastruktūra, todėl visu šituo ji turi pasirūpinti pati. Tokiems darbams atlikti reikalingi dideli finansiniai ištekliai, o didžiausias jų šaltinis valstybei – mokesčiai. Jie yra kiekvienos valstybės socialinio bei ekonominio gyvavimo pagrindas, todėl jų egzistavimas yra neišvengiamas ir netgi būtinas.

Mokesčių teorija apima tokius dalykus, kaip mokesčių sistemos ir jos elementų apibūdinimas, mokesčių rūšys bei jų funkcijos.

Pagal mokesčių vaidmenį ekonomikoje, išskiriamos trys mokesčių funkcijos (Naraškevičiūtė, Lakštutė, 2003):

fiskalinė funkcija susijusi su tuo, kad biudžeto pajamos yra formuojamos mokesčių sistemos pagrindu. Tai reiškia, kad valstybės biudžeto didžiąją dalį sudaro surinkti mokesčiai;

perskirstomoji funkcija susijusi su tuo, kad surinktos lėšos, iš biudžeto yra paskirstomos subsidijų ir kitų transferinių mokėjimų forma gyventojams, ūkio subjektams;

reguliavimo funkcija realizuojama tada kai įvesdama naujus mokesčius, keisdama tarifus, valstybė sąlygoja resursų pasiskirstymą ekonomikoje.

Kiekviena sistema susidaro iš atskirų dalių, kurios surištos bendru požymiu. Mokesčių sistemą, kaip ir bet kurią kitą, sudaro atskiri sistemos elementai. Norint geriau suprasti mokesčių sistemą kaip visumą, būtina panagrinėti kiekvieną jos elementą atskirai (Naraškevičiūtė, Lakštutė, 2003):

mokesčio subjektas. Juo gali būti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo mokantis mokesčius valstybei. Tai reiškia, kad mokesčių mokėtojai yra šalies gyventojai bei įvairių rūšių įmonės;

mokesčių objektas. Tai apmokestinamos prekės, paslaugos ir turtas. Mokesčių objektais laikomi fizinių ir juridinių asmenų gaunamos pajamos, turimas ir įgyjamas turtas, naudojamų prekių ir paslaugų pridėtinė vertė;

mokesčių šaltinis. Tai subjektų pajamos ar išlaidos, gamybos , paslaugų savikaina iš kurių mokami mokesčiai;

apmokestinimo vienetas. Tai objekto matavimo vienetas, skirtas mokesčio dydžiui nustatyti;

mokesčio tarifas – mokesčio dydis. Mokesčio tarifas gali būti pastovus, išreikštas absoliučiu dydžiu, pinigais arba procentine išraiška;

mokesčio nustatymo būdai. Nustatyti mokėtino mokesčio dydį galima per pajamas, kai mokestis apskaičiuojamas kartu su darbo užmokesčiu, deklaruojant pajamas, kai nurodoma per ataskaitinį laikotarpį gautos pajamos, ir pagal kadastrą;

  • Ekonomika Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • 31 puslapis (5638 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ekonomikos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 229 KB
  • Viešojo sektoriaus ekonomikos problemos Prancūzijoje
    10 - 10 balsai (-ų)
Viešojo sektoriaus ekonomikos problemos Prancūzijoje. (2015 m. Balandžio 13 d.). http://www.mokslobaze.lt/viesojo-sektoriaus-ekonomikos-problemos-prancuzijoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 06:43