Viešojo sektoriaus subjektų ir pelno siekiančių subjektų finansinio turto apskaitos palyginimas


Apskaitos referatas.

Įvadas. Viešojo sektoriaus ir pelno siekiančių subjektų finansinis turtas. Viešojo sektoriaus ir pelno siekiančių subjektų finansinio turto esmė. Viešojo sektoriaus ir pelno siekiančių subjektų finansinio turto klasifikavimas. Viešojo sektoriaus ir pelno siekiančių subjektų finansinio turto apskaita. Viešojo sektoriaus ir pelno siekiančių subjektų pirminis finansinio turto pripažinimas ir įvertinimas. Viešojo sektoriaus ir pelno siekiančių subjektų paskesnis finansinio turto įvertinimas. Viešojo sektoriaus ir pelno siekiančių subjektų finansinio turto nuvertėjimas. Viešojo sektoriaus ir pelno siekiančių subjektų finansinio turto nurašymas. Išvados. Literatūros sąrašas.


Norėdami tiksliau apibūdinti pelno siekiančių ir viešojo sektoriaus subjektų finansinio turto sąvoką, pagal V. Bagdžiūnienę (2004) finansiniam turtui priskiriama:

Siekdami plačiau paaiškinti kiekvienos klasifikavimo grupės sudėtį ir reikšmę, naudosime VSAFAS ir VAS pateikiamą informaciją.

Toliau remdamiesi 17 VSAFAS ir 18 VAS pereisime prie finansinio turto vertinimo grupių:

Gautinos sumos ir suteiktos paskolos, tai rinkoje egzistuojantis finansinis turtas, už kurį atsiskaitoma fiksuotomis arba kitaip nustatytomis sumomis.

Išnagrinėjus ilgalaikio turto klasifikavimą pagal minėtus požymius matome, kad apskaitos tikslais ir ekonominiais tikslais naudojamos skirtingos finansinio turto klasifikacijos. Remiantis standartais visos klasifikacijos turi skirtingą reikšmę finansinio turto naudojimui įmonėje ar organizacijoje. Nežiūrint į tai kokią finansinio turto klasifikavimo grupę naudosime, kiekvienoje situacijoje įmanoma taisyklingai apskaityti turtą. Kokia tai grupė bebūtų, turto reikšmė kiekvienoje situacijoje darys svarbią ir naudingą įtaką įstaigų veikloje.

Viešojo sektoriaus ir pelno siekiančių subjektų pirminis finansinio turto pripažinimas ir įvertinimas

Kiekvienas tvarkingas žmogus savo daiktus suskirsto ir laiko jiems skirtose vietose. Taip elgiasi ir apskaitininkai. Pirmiausia apskaitininkas nustato turto vertę, ar tai materialusis, nematerialusis ar finansinis turtas. Kai finansinio turto vertė nustatyta, reikia jį apskaityti. Kadangi teisingai naudojamas, skirstomas, vertinamas ir nudėvimas turtas lemia kiekvienos firmos gyvavimo sėkmę, šiame skyriuje išnagrinėsime finansinio turto pateikimą apskaitoje.

Nepriklausomai ar tai viešasis sektorius ar verslo subjektas, apskaitoje pirmiausia finansinis turtas pripažįstamas ir įvertinamas įsigijimo savikaina. Tačiau nuo šio pripažinimo prasideda skirtumas tarp viešųjų ir pelno siekiančių subjektų:

Jeigu pelno siekiančiuose subjektuose finansinis turtas įsigyjamas ar atgaunamas išsimokėtinai per ilgiau negu vienerius metus nuo įsigijimo dienos, taip pat jei palūkanos ar jų dydis nėra nurodytas, norint apskaičiuoti įsigijimo savikainą, reikia visą mokėtiną ar gautiną sumą diskontuoti iki dabartinės vertės pritaikant rinkos palūkanų normą. Skirtumas tarp diskontuotos ir nediskontuotos sumos pripažįstamas pajamomis ar sąnaudomis gautomis per visą atsiskaitymo laikotarpį. ( 18 VAS; Kanapickienė R., Rudžionienė K., Jefimovas B., 2008.)

Finansinį turtą viešajame sektoriuje ar pelno siekiančiuose subjektuose įsigyti galima ne tik perkant, bet taip pat mainais. Pagal mainų sandorį gautas finansinis turtas pripažinimo metu registruojamas įsigijimo savikaina, kuri susideda iš mainų sutartyje nustatytos vertės. Jeigu turto vertė nenurodyta, tai įsigytas finansinis turtas įvertinamas ir registruojamas apskaitoje tikrąja verte. Jei įsigyjamo finansinio turto tikrosios vertės nustatyti negalima – apskaitoje turtas registruojamas perduoto turto tikrąja verte. Įsigyjant finansinį turtą pagal mainų sandorį, patiriame tam tikras išlaidas:

Pelno siekiančiuose subjektuose turto, perduoto mainais tikroji vertė gali būti didesnė ir mažesnė už jo balansinę vertę. Tokio turto skirtumas tarp tikrosios ir balansinės vertės pripažįstamas pelnu ar nuostoliu. Su įsigyjamo finansinio turto mainais visos susijusios išlaidos įtraukiamos į tokio turto įsigijimo savikainą.

Viešojo sektoriaus ir pelno siekiančių subjektų paskesnis finansinio turto įvertinimas

Išnagrinėjus paskesnio finansinio turto vertinimą pagal skirtingas grupes, matome, kad finansinio turto įvertinimas priklauso nuo turto įsigijimo tikslo. Jeigu siekiame parduoti finansinį turtą, ir viešajame, ir pelno siekiančiuose subjektuose turtą įvertiname tikrąja verte.

Remiantis 17 VSAFAS viešajame sektoriuje parduoti laikomo finansinio turto tikroji vertė nustatoma remiantis kainomis, kurios paskelbtos aktyviojoje rinkoje paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną. Jeigu vertybinių popierių rinkos kaina negali būti naudojama tikrajai finansinio turto vertei nustatyti arba tiesiog finansiniu turtu rinkoje neprekiaujama, tokiu atveju finansinio turto vertę nustato:

  • Apskaita Referatai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Zimbabve
  • 19 puslapių (4177 žodžiai)
  • Universitetas
  • Apskaitos referatai
  • Microsoft Word 44 KB
  • Viešojo sektoriaus subjektų ir pelno siekiančių subjektų finansinio turto apskaitos palyginimas
    10 - 2 balsai (-ų)
Viešojo sektoriaus subjektų ir pelno siekiančių subjektų finansinio turto apskaitos palyginimas. (2017 m. Lapkričio 08 d.). http://www.mokslobaze.lt/viesojo-sektoriaus-subjektu-ir-pelno-siekianciu-subjektu-finansinio-turto-apskaitos-palyginimas.html Peržiūrėta 2017 m. Gruodžio 15 d. 14:27