Viešosios politikos konspektas


Politologijos konspektas.

Klausimai iš moodle. Viešosios politikos proceso etapai. Viešoji politika įgyvendinama remiantis. Viešoji politika praktikoje. Viešosios politikos tipai. Viešoji politika pagal efekto visuomenei lygmenį skirstoma į. Viešosios politikos požymiai. XVIII amžius ir didesnioji XIX amžiaus dalis. XIX amžiaus antroji pusė. Pareto optimali būklė yra pasiekiama kuomet yra patenkinamos šios sąlygos. Esmė ir atsiradimo priežastys. Kas jas dažniausiai sudaro ir kur jos atsiranda. Interesų grupė spaudimo grupė , poveikio grupė. Interesų grupių reikšmė. Interesų grupių atliekamos veiklos padariniai. Neigiamas interesų grupių poveikis. Interesų grupių ir vyriausybės sąveikos formos Pliuralizmas. Interesų grupių ir vyriausybės sąveikos pranašumai ir trūkumai. Interesų grupių ir biurokratijos bendravimo tipai. Subjektai + procesas = rezultatas Politics – politika. Policy – viešoji politika. Lasswellas matmenys , kurie tapo pagrindiniai studijuojant politikos turinį. Politikos analizės įvairovė. Politikos determinančių analizė. Politikos turinio analizė. Politikos monitoringas ir vertinimas. Skirtingi analizės poreikiai lemia skirtingų analizės tipų pasirinkimą. Viešosios politikos analizės procedūros. Kiekvienos politikos ištakos. Europos Sąjunga. Almondas ir. Eastonas pirmieji sukūrė formalizuotą sistemą politinės sistemos apibrėžimui ir analizei. Masinę publiką su Europos Sąjungos procesu susieja. Europos Sąjungos institucijų formuojamos politikos. Politikos formulavimo procesai. Europos Sąjungos sistemoje politikos rezultatai atsiranda iš. Prioritetai + institucijos = pasekmės. Diskusija dėl globalizacijos vyksta tarp. Giddensas atkreipia dėmesį tris globalizaciją skatinančius veiksnius.


Viešoji politika gali būti vertikali (energetika) ir horizontali (jaunimas, valdymas).

Funkciniu požiūriu viešoji politika apima ir visuomenės reikalavimų sistemą, ir Vyriausybės veiklą, ir jos rezultatus.

Šiuo laikotarpiu valstybė pradėjo rimčiau kištis į rinkos kuriamą visuomenės tvarką.

Pramonės darbuotojų gerovė priklausė tik nuo darbo jėgos kainos rinkoje. Rinkos nestabilumas vertė pramonės darbuotojus ieškoti kitų gerovės šaltinių, kurie papildytų rinkos teikiamą, bet nepatikimą vartojimą. Nepatenkintų vartotojų gausa ir organizuotumas privertė šio darbi imtis valstybinę valdžią, mainais už socialinę taiką.

Pareto optimali būklė yra pasiekiama kuomet yra patenkinamos šios sąlygos:

nėra viešųjų gėrybių, kurios pasižymi trimis savybėmis: dėl jų vartojimo nekonkuruojama, jų vartojimo negalima atsisakyti ir jų vartojimo negalima riboti;

egzistuoja tobula informacija dėl prekių ir paslaugų kokybės, jų kainos ir ateities.

Rinkos ydų egzistavimas politikos analitikams yra rodiklis, kuris rodo, kad konkreti problema yra nebe privačios, o viešosios srities problema ir ją sprendžiant reikia bendrų, valstybės koordinuojamų pastangų, t. y. viešosios politikos įsikišimo.

Deskriptyvus požiūris tiria kodėl viešoji politika atrodo tokia, kokia yra, ir pateikia tokius rezultatus, kokie atsiranda. Šiuo atveju politologiniai viešosios politikos tyrimai buvo labiau „moksliški“ nei teoriniai sprendimų bandymai. Šio politologinio požiūrio problema buvo ta, jog jis stengėsi akcentuoti esminių ekonominių, socialinių bei institucinių makroveiksnių poveikį trūkumams nedarbo, švietimo, skurdo, sveikatos ir kitose srityse, bet daug mažiau – viešosios politikos srityse, kurias prie jų traukia tiesiogiai prieinantys politinių-administracinių sprendimų priėmėjai.

Preskriptyvus požiūris nurodo tikslą, kaip viešoji politika turėtų būti atliekama ir kaip turi atrodyti. Šis požiūris nagrinėjo, kokias procedūras galima įtraukti į viešąjį sprendimų priėmimo procesą siekiant padidinti jų paskirstomojo pobūdžio tikslo ir priemonių racionalumą. Politologai šį požiūrį laikė pernelyg idealizuotu ir nepakankamai atsižvelgiančiu, kaip iš tiesų tikrovėje priimami sprendimai, todėl požiūris netampa labai svarbus praktiškai priimant sprendimus.

politikos darbotvarkes vis labiau lemia veiksniai, esą už nacionalinės valstybės ribų;

visgi mokslininkai sutaria, kad problemos gali būti vis labiau konstruojamos tarptautiniais ir globaliniais terminais, tačiau sprendimų priėmimas ir jų įgyvendinimas vis dar išlieka sritimi, kuri turi būti analizuojama nacionalinių valstybių kontekste, nes nepaisant to, kad problema yra globalinė, tai dar nereiškia, kad jai išspręsti bus steigiamos globalinės sprendimą įgyvendinančios institucijos.

viena iš teigiamų globalizacijos pasekmių yra ta, kad pasauliniu mastu prioritetu tampa socialinė politika.

interesų grupės reikalingos, kad politikos formavime būtų įvairių požiūrių, idėjų taip pat tai yra vienas iš saviraiškos būdų ir pilietinės visuomenės pagrindų;

kaupia informaciją , ją analizuoja ir vertina pateikdamos savo sprendimų variantus visuomenei ir politikos institucijoms;

politinė nelygybė- interesų grupės neatstovauja visiems piliečiams vienodai. Kaip taisyklė mažiau dėmesio yra kreipiama etninėms mažumoms, moterims, vartotojams ir pan. Dėmesys dažniausiai yra suteikiamas verslui, vyraujančioms etninėms grupėms, pasiturintiems.

bendrų interesų pajungimas daliniams interesams – interesų grupės siekdamos savo interesų dažnai gali nepaisyti bendros gerovės.

interesų grupių „Veto“ – kartais interesų grupės savo prieštaravimu gali neigiamai paveikti jau įsigalėjusius projektus, ar įstatymus, įstatymo pataisas, kurios būtų išsprendę problemą. T. y vietoj sprendimo, lieka neišleistas įstatymas, neįgyvendintas projektas, o problema vis išlieka opi.

  • Politologija Konspektai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Brigita
  • 18 puslapių (6004 žodžiai)
  • Universitetas
  • Politologijos konspektai
  • Microsoft Word 107 KB
  • Viešosios politikos konspektas
    10 - 3 balsai (-ų)
Viešosios politikos konspektas . (2017 m. Balandžio 06 d.). http://www.mokslobaze.lt/viesosios-politikos-konspektas.html Peržiūrėta 2017 m. Lapkričio 24 d. 13:06