Viešųjų finansų samprata konspektas


Finansų konspektas.

Pagrindini f. t. s. ypatumas yra tas, kad kyla planinio valstybės piniginių lėšų. Straipsnis. Finansų kontrolės tikslai ir veikimas. Skyrius. Biudžetų vykdymas. Penktasis skirsnis. Biudžetų vykdymo kontrolė ir biudžetų vykdymo vertinimas. Taikymo sritis. Tinkamos priemonės. Finansiniai ištekliai. Preliminarus paskirstymas. Paramos sąlygos. Koordinavimas ir suderinamumas su Bendrijos politikos kryptimis. Kaupimas ir persidengimas. Projektų tvirtinimas. Straipsnis. Finansinės nuostatos. Straipsnis. Finansiniai patikrinimai. Straipsnis. Mokesčių administratoriaus pareigos. 110 straipsnis. Mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo sustabdymas. B kortelė – konkretaus B išleidžiamas mokėjimo instrumentas, leidžiantis nurašyti lėšas iš konkrečios sąskaitos kortelės savininko iniciatyva.


LR, kaip ir kitose pasaulio šalyse, egzistuoja prekinė gamyba ir suja susiję piniginiai santykiai. Prekinė gamyba pasireiškia kaip prekinių piniginių santykių forma. Piniginiais santykiai susidaro gamybos procese paskirstant ir mainant nacionalinį produktą, taip pat jo suvartojimo procese.

Parduodant sukurtą produktą gaunamos įplaukos iš realizacijos, kompensuojamos sąnaudos, apmokamas darbas, grąžinamos palūkanos už kreditus, mokamas žemės mokestis ir susidaro kiti įvairūs piniginiai santykiai panaudojant pajamas. Dalis pajamų perduodamos į biudžetą visuomeniniams valstybės poreikiams tenkinti, o kita dalis lieka pačios įmonės poreikiams (pelno rezervo fondas, akcinio kapitalo rezervas, atsargų rezervinis fondas, kultūrinės ir socialinės programos)[18,5]

Gamybos procese piniginiai santykiai mažiau pastebimi, tačiau jie čia keičiantis vertės formai taip pat egzistuoja. Pvz.: formuojant socialinio draudimo lėšas, gaunant banko kreditus materialinėms atsargoms pildyti ir kt. Gamybos stadijoje piniginiai santykių reikšmė padidėja įmonėms veikiant rinkos sąlygomis.[18,5].

Nėra vieningo finansų apibrėžimo. Vieni autoriai finansams priskiria tik tam tikrus ekonominius santykius, kiti – tik piniginių santykių sistemą. Ekonominė sąvoka yra platesnė nei piniginiai santykiai, kurie geriau atspindi specifinius finansinius realius procesus.

Siekiant tenkinti LR ūkio subjektų gamybinius ir materialinius bei socialinius poreikius dalis nacionalinių produkto ir pajamų sukaupiama panaudojant įvairius mokėjimus, mokesčius, kreditą.

Siekiant, kad piniginiai santykiai būtų stabilūs bei užtikrinti nepertraukiamą lėšų apyvartą, reikia sudaryti įvairius piniginius bei finansinių išteklių fondus. Piniginių lėšų fondai formuojami iš valstybinių, akcinių ir kitų įmonių bei organizacijų pajamų ir kaupimo, taip pat gyventojų pajamų bei santaupų taupomuosiuose bankuose.

Kiekvienoje valstybėje yra piniginiai fondai decentralizuoti ir centralizuoti. Pirmieji sudaro įmonių ir organizacijų fondus. Šie piniginiai rezervai naudojami nepertraukiamam įmonės aprūpinimui finansiniais ištekliais.[18,6]

Centralizuoti fondai sudaromi ir valdomi valstybės. Tai Valstybės biudžetas, Valstybinio socialinio draudimo fondas, LB piniginiai ištekliai. Jie naudojami valstybės visuomeniniams poreikiams tenkinti.[18,6-7]

Piniginių išteklių kūrimo ekonominis turinys yra materialinių ir piniginių išteklių judėjimo suderinamumas visose lėšų apyvartos stadijose. Įvykus materialinių ir piniginių išteklių judėjimų disproporcijoms, finansų institucijos turi siekti jas šalinti, t. y. siekti. kad kiekvieną dieną įmonės it kiti ūkio subjektai būtų pajėgios mokėti.[18,6]

Piniginių pajamų ir piniginių išteklių fondų sudarymo ir panaudojimo kontrolė.

Finansiniai ištekliai susidaro gaminant, paskirstant ir perskirstant nacionalinį produktą bei nacionalines pajams. Finansiniai ištekliai formuojami dviem formomis: finansine ir kreditine. Finansinė forma – tai fondai ir lėšos nuolat esantys ūkio subjektų apyvartoje, o kreditinė – skolintos lėšos, reikalingos laikiniems jų poreikiams padengti.

Finansiniai ištekliai naudojami ir valstybės funkcijoms vykdyti. Čia svarbus finansinių išteklių operatyvus panaudojimas, kurį atspindi valstybės turto judėjimas ir gyventojų gerovės augimas.

Finansu funkcijos atskleidž ia finansu esmê. Jos priklauso nuo

Kontrole s funkcija. Piniginiai fondai panaudojami pagal tam tikr¹ metodik¹, reglamentuojam¹ veikianèiu istatymu . Butinumas tureti finansus yra objektyvus, taèiau ju tvarkymas yra subjektyvus. Kadangi

ukiniams subjektams. Ju ž inioje formuojami decentralizuoti finansu iš tekliai, kurie panaudojami gamybinems reikmems ir socialinems darbuotoju reikmems finansuoti.

Jų turinį sudaro institucijų veikla, sukuriant ir taikant teisės normas. Įgyvendindamos teisinės veiklos formas atitinkamos institucijos priima teisinius aktus. Jie suprantami kaip nustatyta tvarka finansiniais klausimais priimami sprendimai, kurie sukelia teisines pasekmes (sukuria, keičia, panaikina teisės normas ar finansinius teisinius santykius).

Pagal teisines savybes finansiniai teisiniai aktai gali būti:

norminiai finansiniai teisiniai aktai reguliuoja atitinkamus finansinius santykius ir įtvirtina finansines normas.

  • Finansai Konspektai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 109 puslapiai (70643 žodžiai)
  • Universitetas
  • Finansų konspektai
  • Microsoft Word 285 KB
  • Viešųjų finansų samprata konspektas
    10 - 10 balsai (-ų)
Viešųjų finansų samprata konspektas. (2016 m. Gegužės 29 d.). http://www.mokslobaze.lt/viesuju-finansu-samprata-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 22:30