Viešųjų infrastruktūrinių paslaugų plėtros galimybių analizė Lietuvoje


Viešojo administravimo kursinis darbas.

Viešųjų infrastūktūrinių paslaugų teorinis aspektas. Viešosios paslaugos ir jų klasifikavimas. Viešųjų infrastruktūrinių paslaugų teikimas. Viešųjų infrastūktūrinių paslaugų plėtros galimybės. Viešųjų infrastūktūrinių paslaugų alternatyvus teikimo metodai. Viešojo ir privataus sektorių partnerystė. Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės sąvoka. Viešo ir privataus sektoriaus tipai bei neigiamo ir teigiami aspektai. Viešojo ir privataus sektoriaus Lietuvoje SSGG analizė.


Mokslinės literatūros apžvalga. Viešųjų infrastruktūriniu paslaugu plėtros galimybių analizę tyrinėjo ir analizavo: A. Renda, L. Schlefler (2006), G.A. Hodge ir Greve (2007), Ž. Šutavičienė, A. Raipa, E. Skietrys (2008), B. Recihelt, V. Kavaliauskaitė, R. Junevičius (2007), M. Dūda (2010), G. Kvieskienė (2012) Dažniausiai nagrinėjama viešųjų infrastruktūrinių paslaugų organizavimo ir teikimo procesas, šio proceso reikšmė, viešųjų paslaugų klasifikavimas, teikėjų rūšys, viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės ir tipai.

Tyrimo tikslas – remiantis mokslinės literatūros analize, Lietuvos Respublikos

įstatyminiais aktais bei mokslinių straipsnių apžvalga išsiaiškinti ir atskleisti viešųjų infrastruktūrinių paslaugų plėtros galimybių analizės Lietuvoje

ypatumus, parodyti viešųjų infrastruktūrinių paslaugų teorinius aspektus, išanalizuoti jų galimybes.

Pasak Langvinienės N., ir Vengrienės B., paslaugų klasifikavimas galimas pagal įvairius kriterijus, pvz.: kolektyvinio ar individualaus paslaugos teikimo ir vartojimo būdą; viešosios ar privačiosios paslaugos pagal teikėjo juridinį statusą; tradicinės ar šiuolaikinės paslaugos pagal technologinį kitimą ir pan. Paslaugos pagal jų savybes apibrėžia jų vartojimo specifiką - viešosios ar privačiosios paslaugos pagal teikėjo juridinį statusą reiškia, jog viešoji paslauga gali būti vartojama vienu metu daugelio vartotojų ir dėl to nesumažėja jos kiekis ir nesikeičia jos kokybė. Priešinga yra privati paslauga – vartojimas yra individualus, pasižymi konkurencija. Egzistuoja tokių paslaugų rinkiniai, kuriems būdingas kolektyvinis vartojimas, tačiau teikėjo ir vartotojo santykiai tampa lemiantys. Tokios paslaugos, kaip sveikatos apsaugos paslaugos teikiamos individualiai pasižymi ne tik individualia nauda, bet ilgalaike visuomenine – kelia gyvenimo kokybę, mažina mirtingumą visuomenės lygmenyje. Tam tikros prekės ir paslaugos, tokios, kaip maistas, išsilavinimas, sveikatos apsauga, yra vertinamos, kaip ypač svarbios visuomenės gerovei - yra tokios vertingos, kad jų vartojimas žmonėms turi būti užtikrinamas neatsižvelgiant į vartotojų mokumą.

Privatus sektorius negali užtikrinti jų prieinamumo visiems piliečiams dėl pastarųjų ribotų galimybių dalyvauti šių paslaugų rinkoje ir už jas susimokėti. Tai reiškia viena - pageidautinos paslaugos prieinamumas vartotojui visuomet bus susijęs su kaina. Privačios paslaugos gali išpildyti atskiriamumo kriterijų – paslauga bus suteikiama tik mokiems už ją klientams, ir nauda, kurią vartotojas gaus už apmokėtą paslaugą, bus individuali. Tai galimybė atskiriems visuomenės sluoksniams pasirinkti paslaugas „pagal kišenę“ ir pagal kokybę, toks vartotojas gali veikti nepriklausomai nuo kitų. Dėl šių aspektų privačios gėrybės ir yra viešųjų gėrybių priešingybė.

Toliau sekoje autorius Stasiukynas A., viešaja paslauga pirmiausia pasižymi neribotu skaičiumi vartotojų, ją gali teikti arba valstybinis, arba savivaldos institucijos, arba kiti subjektai - tokia paslauga gali būti kuriama tiek viešosios, tiek privačios nuosavybės pagrindu. Šios paslaugos vartotojas tiesiogiai gali būti ir individas, ir šeima, ir valstybinė institucija ar socialiai apibrėžta individų grupė. Tokių paslaugų vientisumas reiškia tai, kad kiekvienas pilietis, mokantis už jas ar ne, vartoja tą pačią paslaugą (potencialūs jos vartotojai negali būti atskirti nuo naudojimosi ja), vieno individo šios paslaugos vartojimas nedaro poveikio kito individo tos pačios paslaugos vartojimui. Kitas autorius Lane J-E., teigia, kad tokių paslaugų tikslas nėra pelnas (dėl ko rinkos dalyviams teikti šias paslaugas nėra naudinga), o visuomenės poreikių tenkinimas – patenkinti didelės svarbos šiuolaikinės visuomenės poreikius. Tie reikalai, kurie paliečia visų piliečių gyvenimą, būna pavesti tvarkyti arba valstybės arba vietos valdžiai, t.y. viešieji reikalai tvarkomi valdžios vykdoma politika. Autorius Parson A., sako, kad viešoji politika turi padaryti tai, ko negali ar nesiima daryti rinka – viešosios politikos priemonėmis teikti ir užtikrinti svarbias visai visuomenei paslaugas, kurias būtina teikti pagal tam tikrus viešosios politikos standartus.

Viešųjų infrastruktūrinių paslaugų plėtros galimybių analizė Lietuvoje. (2016 m. Balandžio 06 d.). http://www.mokslobaze.lt/viesuju-infrastrukturiniu-paslaugu-pletros-galimybiu-analize-lietuvoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 14:23