Viešųjų kalbų sakymas
Viešųjų pasisakymų rūšys ir jų stilius. Viešųjų kalbų klaidos. Kalbos kultūra - tai norminis, pavyzdingas kalbos vartojimas. Jos tikslas yra apsaugoti visuomenę nuo pasitaikančių kalbos klaidų, mokyti jas pažinti, aiškinti, kaip, kokiais būdais kurią klaidą taisyti.
Viešųjų kalbų rūšių ir žanrų yra labai daug ir kiekvienas mėginimas jas susisteminti yra tik apytikslis, sąlyginis. Esama įvairių klasifikacijų, bet apsistoti ties viena yra sunku. Klasifikuojajeigu viešosioms kalboms taikysime jų parengimo ir sakymo būdų kriterijus, tai būtų logiška jas skirstyti taip: skaitomosios, laisvosios ir improvizuotos kalbos.
Skaitomosios kalbos – įvairių žanrų pranešimai, referatai, paskaitos, parlamentarų, diplomatų, valstybės vadovų ir kitos kalbos, parašytos ir skaitomos nuo pradžios iki galo. Tinka oficialioje aplinkoje.
Laisvosios kalbos. Tai tokia parengimo forma, kai visa kalba kruopščiai iš anksto apmąstoma, parašomas tekstas arba kalbos apmatai, kartais tik pagrindiniai jos punktai, konspektas, planas, tezės, bet išeinama kalbėti be parašyto teksto. Laisvu kalbėjimu pasiekiamas betarpiškumas su klausytojais. Ypač tai tinka politinėms, teologinėms, proginėms kalboms, tam tikrų rūšių paskaitoms.
Improvizuotos kalbos. Tai trumpos apeliacinės, taip pat emocinės – proginės, pramoginės kalbos, sakomos be išankstinio pasiruošimo neoficialioje aplinkoje.
Viešosios kalbos stiliaus įpatybes lemia ne tiek tematika, oratoriaus profesija bei kalbos vartojimo sritis, kiek funkcija. Atlikti funkciją, vadinasi, įvykdyti tam tikrą komunikacijos paskirtį, tikslą, užduotį. Retorikoje skiriamos trys pagrindinės teksto funkcijos: 1) informacinė, turinti informacinės komunikacijos paskirtį, atitinkanti pažinimą ir mąstymą, veikianti protą, 2) apeliacinė, turinti paveikiosios komunikacijos paskirtį, veikianti valią, sąmonę, įsitikinimus ir jausmus – tai iškalbos centras, 3informuoti, supažindinti arba mokyti yra pirmasis ir svarbiausias iškalbos tikslas, nes be jo neįmanomas susižinojimas, tarpusavio supratimas. Ši funkcija būtina, ji priklauso intelekto, pažinimo sferai, jos paskirtis – padėti suvokti ir išaiškinti tam tikrus kultūros (mokslo, meno, švietimo), politikos, moralės klausimus, kelti klausytojų lygį. Retorinis mokymas neatskiriamai susijęs su auklėjimu, tačiau pageidautina, kad jis būtų be pamokslavimo, kad nekyšotų didaktikos pirštas, kad mokymas žadintų natūralų klausytojų smalsumą ir norą toliau gilintis į kalbamus dalykus.
2011 m.
5.00
Microsoft Word 
14 KB
14 KB
5 puslapiai
Panašūs referatai