Vietos savivalda politologijos referatas


Politologijos referatas.

Įvadas. Vietos savivaldos sampratos teoriniai aspektai. Vietos savivaldos samprata. Mero įgaliojimai. Vietos savivaldos modeliai. Tiesioginiai rinkimai Lietuvoje. Išvados. Literatūros sąrašas.


Temos aktualumas. Savivaldybės valdymo problemos, tai vienas iš svarbiausių ateities iššūkių, nes svarbiausius sprendimus tenka priimti žmogiškųjų išteklių valdymo srityse. Savivaldybės mero statuso ir veiklos problemos yra svarstomos retai ir dažniausiai tik jų teisinio statuso požiūriu. A. Rimo (2010) teigimu, dabartinį mero statusą reikėtų keisti, nes įstatymu, t. y. formaliai, merui yra suteikti tik simboliniai įgaliojimai. Pagrindinius sprendimus savivaldybėje priima administracijos direktorius arba taryba. Nepaisant to, neformali mero įtaka yra labai didžiulė: jis gali lemti tarybos ir ypač administracijos direktoriaus sprendimus už tai neprisiimdamas jokios atsakomybės.

Meras aukščiausio pasitikėjimo pareigūnas savivaldybėje. Tačiau mokslinėje literatūroje analizuojama tik savivaldybių veiklos įvairūs aspektai. D. Gudelis (2009) aptarė šios institucijos veiklos matavimo aspektą, G. Burbulytė ir S. Žostautas (2006) vertino asimetrijos atstovavimo ir verslo svarbą šiuolaikinėje vietos savivaldos taryboje, E. Gaulė (2010) tyrinėjo višojo valdymo problemas ir gyventojų dalyvavimo valdyme aspektus savivaldybėse, E. Butkevičienė, E. Vaidelytė, R. Šnapštienė (2010) aiškinosi, kiek reikšminga yra pilietinių organizacijų įtaka savivaldybių veiklos procese, J. Baltušnikienė (2005), (2010) analizavo savivaldybių veiklos galimybes bei jų struktūra ir veiklos efektyvinimo galimybes ir kt.

Apibūdinti Lietuvos būklę kai buvo ir kai nebuvo tiesioginių rinkimų.

Merui įgaliojimai yra suteikiami visai kadencijai ir įgaliojimai pasibaigia tuomet, kai baigiasi tarybos, išrinkusios merą, įgaliojimai. Tačiau kartais mero veikla netenkina ne tik savivaldybės tarybos narių, bet ir gyventojų ar atsitinka taip, kad meras netinkamai atlieka savojo pareigas, tuomet jis pagal LR Savivaldos įstatymo 19 str. prieš terminą netenka savo įgaliojimų savivaldybės tarybos sprendimu, jeigu uţ tai balsuoja visų savivaldybės tarybos narių dauguma. Įstatyme nurodomos ir priežastys, dėl ko meras gali netekti savo įgaliojimų:

Konstitucijoje įtvirtinti savivaldybių tarybų viršenybės vykdomųjų organų (valdybos ir mero) atžvilgiu, vykdomųjų organų atskaitingumo atstovybei principai. Savivaldybių veikimo laisvę ir savarankiškumą riboja Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžta jų kompetencija. Tai reiškia, kad jeigu pagal Konstituciją ar įstatymus tam tikros funkcijos yra priskirtos savivaldybėms, tai savivaldybės ir atlieka šias funkcijas. Vadinasi, tam tikra dalis savivaldybių kompetencijos turi būti įgyvendinama tiesiogiai, kad savivaldybių tarybų sprendimų, priimtų neperžengiat jų kompetencijos ribų, įgyvendinimo neribotų kurių nors valstybės institucijų ar pareigūnų sprendimai (leidimai, sutikimai ir pan.). Teismas pabrėžė, kad ir tos funkcijos, kurias atlieka savivaldybės, apibrėžtos įstatymuose. Buvo suformuluota aiški nuomonė, kad Savivaldybių taryboms atskaitingi vykdomieji organai (valdyba ir meras) negali pakeisti arba pajungti sau savivaldybių tarybų sprendimų, nustatyti joms tam tikras elgesio taisykles, vykdomųjų organų, tame tarpe ir mero įgaliojimai negali vyrauti savivaldybių tarybų įgaliojimų atţvilgiu, vykdomųjų organų įgaliojimai negali varţyti tarybų įgaliojimų. Visi jų sprendimai gali būti tik pagrindu tarybos sprendimams. Savivaldybių tarybos vykdo vykdomųjų organų, tame tarpe ir mero veiklos kontrolę. Įtvirtinamas aiškus savivaldybės tarybos viršenybės kitų institucijų atžvilgiu požymis. Įstatyme nustačius, kad savivaldybių valdyba sudaroma iš savivaldybės tarybos narių, nebelieka Konstitucijoje įtvirtinto esminio skirtumo tarp savivaldybių tarybų, kaip atstovaujamųjų institucijų, ir joms atskaitingų vykdomųjų organų, pažeidžiami vykdomųjų organų atskaitingumo taryboms bei tarybų viršenybės vykdomųjų organų atžvilgiu principai. Teismas pripažino, kad minėtus principus pažeidžia (todėl prieštarauja Konstitucijai) ir įstatymo nuostatos, pagal kurias meras, kuris Vietos savivaldos įstatyme apibrėžiamas kaip vykdomoji institucija, iš esmės vadovauja savivaldybės tarybai (pvz., sudaro savivaldybės tarybos posėdžių darbotvarkes, šaukia savivaldybės tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauja, koordinuoja tarybos komitetų bei komisijų veiklą, pasirašo savivaldybės tarybos sprendimus ir posėdžių protokolus). Šiomis nuostatomis nepagrįstai išplečiamos mero, kaip vietos valdžios vykdomosios institucijos, galios ir pažeidžiamos Konstitucijos 5 straipsnio nuostatos, pagal kurias valdžios galias riboja Konstitucija.

  • Politologija Referatai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Sima
  • 24 puslapiai (6998 žodžiai)
  • Universitetas
  • Politologijos referatai
  • Microsoft Word 29 KB
  • Vietos savivalda politologijos referatas
    10 - 1 balsai (-ų)
Vietos savivalda politologijos referatas. (2017 m. Balandžio 25 d.). http://www.mokslobaze.lt/vietos-savivalda-politologijos-referatas.html Peržiūrėta 2017 m. Lapkričio 24 d. 07:51