Vietovardžių pavadinimų kilmė

Visas naujas 2016 m. kalbėjimo potemes rasi čia - kalbėjimo potemės

Vietovardžių kilmė. Vietovardžių kilmės žodynas. Vietovardziu kilmes. Vietovardžių istorija. Lietuvos vietovardžių kilmė. Vietovardžių kilmė ir reikšmė. Vietovardžiai kilmė. Vietovardziu atsiradimas. Vietovardziai referatas. Referatas apie vietovardzius.

Geografijos kalbėjimo potemės 2017. Įvadas. Vietovardžių pavadinimų kilmė. Vietovardžių istorija. Lietuvos vietovardžių struktūra. Lietuvos vietovardžių žodynas. Išvados. Literatūra. Kiekvienas žemės paviršiaus kampelis, su kuriuo žmogus turėjo ką bendra, yra pavadintas vienu ar kitu vardu. Tokie tikriniai vardai ir yra vadinami vietovardžiais. Vietovardžių yra įvairiausios kilmės ir nevienodo senumo. Gyvenamųjų vietų ir žemės vardai atsirado ne iš karto — jie tūkstantmečių rezultatas. Vietovardžiuose atsispindi krašto istorija, svarbesni liaudies gyvenimo įvykiai. Iš jų net galima susekti gyventojų kilnojimąsi. Vietovardžiai, t. Y. Miestų, miestelių, kaimų, upių, upelių, ežerų, balų, kalnų, slėnių. Vardai, ta, anot k. Būgos, „žemės kalba“, yra neišsenkantis šaltinis mokslams, tiriantiems lietuvių kalbą, lietuvių tautos praeitį ir kultūrą. Būdami daug senesni už rašytinius kalbos paminklus, kartais turėdami šaknis tokių žodžių, kurių nebėra dabartinėje kalboje, išsaugoję senovinių žodžių darybos elementų, vietovardžiai yra didžiulės vertės medžiaga kalbotyrai. Šalia archeologinių radinių, vietovardžiai yra labai svarbi ir dažnai vienintelė medžiaga entogenezės klausimams, t. Y. , tautų ir jų genčių kilmei nustatyti. Taigi visus vietovardžius, taip labai reikšmingus mokslui, būtina surinkti, susisteminti ir padaryti prieinamus platesniam mokslininkų būriui ir praktikams. Tačiau surinkti ir patikrinti šimtus tūkstančių vietovardžių yra didžiulis darbas, reikalingas daugelio talkininkų. Į jį turi įsijungti plačioji visuomenė, kuri labai daug gali padėti vietovardžių rinkimo darbe.


Kiekvienas žemės paviršiaus kampelis, su kuriuo žmogus turėjo ką bendra, yra pavadintas vienu ar kitu vardu.

Vietovardžių yra įvairiausios kilmės ir nevienodo senumo.

Vietovardžiai, Vardai, ta, anot k. Būgos, žemės kalba , yra neišsenkantis šaltinis mokslams, tiriantiems Lietuvių kalbą, Lietuvių tautos praeitį ir kultūrą.

Būdami daug senesni už rašytinius kalbos paminklus, kartais turėdami šaknis tokių žodžių, kurių nebėra dabartinėje kalboje, išsaugoję senovinių žodžių darybos elementų, vietovardžiai yra didžiulės vertės medžiaga kalbotyrai.

šalia archeologinių radinių, vietovardžiai yra labai svarbi ir dažnai vienintelė medžiaga entogenezės klausimams, Į jį turi įsijungti plačioji vimūsų vietovardžiai (platesne reikšme, kaimų, miestelių, miestų, taip pat upių, ežerų, pelkių, kalnų vardai) yra nevienu laiku ir nevienaip atsiradę. Seniausi yra vandens vardai, nes didesnės upės, ežerai yra seniau atsiradę už daugelį sodybų. Dėl tos priežasties dalis upių, ežerų vardų šiandien mažiau tėra aiškūs, mažiau besuvokiamos reikšmės negu gyvenamosios vietos. Nemaža upių, ežerų buvo pavadinta pagal įvairias paties vandens ypatybes. Yra jų pramintų iš vandens spalvos (juodupis, juodmena, baltupis, raudesa, sidabrupis, auksinė, žibilas, palygink žibėti,. ). Taip pat iš vandens pojūčio (šaltupis, šaltis, šaltuona), tekėjimo (sriautas, verdenė, varduva: virti), iš jo sukeliamo garso (krokiklis, staugana), pagal upės bei ežero susidarymo formą (šaka, ilginys) arba pagal esamus vandenyje dalykus (rūdupis, gelžė, akmena, maurupis, lydekinė). Kartais upė ar ežeras pavadinamas pagal aplinką, kur jis teka ar prasideda (lankupis, pelkupis, ežerė, dubysa, ež. Dubukas), neretai pagal aplinkos augalus (obelė, alksnupis, agluona, lieporas, karkluoja  karkluotoji , beržia, beržutė). Kitų vandenų vardai vėl susiję su gyvuliais (briedupis, babrungas: bebrus, ašva: ašva  kumelė , ašvija). Yra vandenų, kurių pavadinimai rdo jų susijimą su senoviniu kultu, mūsų protėvių tikyba (šventoji, alkupis, dievupis, ež. Dievytis). Žinoma, daugelio vandenų vardų kilmės mes šiandien nebesuvokiame, nes nežinome jų atsiradimo aplinkybių, o bendriniai žodžiai, iš kurių jie sudaryti, ilgainiui iš mūsų kalbos yra išnykę. Kartais čia kitos kalbos gali ateiti į pagalbą savo žodžių turtu ir padėti vieną kitą vardą įminti. Nemaža mūsų gyvenamųjų vietų yra praminta nuo vandenų, prie kurių seniau mūsų protėviai įsikurdavo.

Vietovardžių pavadinimų kilmė. (2011 m. Balandžio 11 d.). http://www.mokslobaze.lt/vietovardziu-pavadinimu-kilme.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 12:16