Viktoras Hugo Paryžiaus katedra


Paryžiaus katedra santrauka. V.hugo paryziaus katedra. V.hugo paryžiaus katedra santrauka. Paryziaus katedra analize. V hugo paryziaus katedra. Paryziaus katedra aprasymas. Hugo paryziaus katedra siuzetas. Viktoras hugo paryžiaus katedra analize. Hugo paryžiaus katedra santrauka. V. hugo paryziaus katedra.

Lietuvių analizė. V. Hugo romane ''paryžiaus katedra'' autorius sukuria labai įspūdingus personažus. Šiame romantiniame kūrinyje jie yra labai skirtingi: bjaurus iš išorės, bet labai geros širdies katedros varpininkas kvazimodas, gražuolis febas de šatoprenas, žavioji į angelą panaši esmeralda bei katedros archidiakonas klodas frolo. Katedros dvasininką klodą frolo pražudo aistra čigonei esmeraldai. Jam rūpėjo tik jos kūnas ir malonumai, o ne jausmai. Kiek kitaip meilę gatvės šokėjai išgyvena vienas iš pagrindinių romano veikėjų, klodo frolo užaugintas pamestinukas kvazimodas.


Esmeralda ši nuostabioji čigonė - lyg skraidantis pienės pūkelis. ar tai žmogiška būtybė, ar fėja, ar angelas .  .

Kokia paslaptį galėtų slėpti ši paslaptinga mergaitė? Kuo ji visus taip žavi? Kas joje yra neįprasto aplinkiniams, ko visi atsisukinėja į šią būtybę? Ką daug žmonių pavydi esmeraldai grožio ir grakštumo. Vyrai varvina seilę, kad ji yra neapsakomo grožio, ir kiekvienas ją nori turėti. Moteris taip pat žavi jos grožis, lyg iš pragaro atėjęs į žemę kankinti visų, kas tik pasipainios po jos žaviomis kojytėmis, taip pat tas nenusakomas paslaptingumas, kuris slypi joje visoje. Esmeraldos juodos ir lyg mėnulio pilnatis šviečiančios akys žavi visus. Jos grimasėlės visus varo iš proto, o sarkastiškas būdas padeda lengviau ištverti ir taip jau nelengvą gyvenimą gatvėje. Kai ji šoka, judina savo kūną, atrodo lyg nendrė, paskandinusi savo gatvinio gyvenimo rūpesčius šokyje ir dainose. Jos judesiai – lyg deivės, ar salamandros.  .

Ne toks jau žavus yra esmeraldos gyvenimas. Ją iš motinos pagrobė čigonai, kai jai buvo vos keli mėnesiai. Kai mergaitė paūgėjo, jai tekdavo dirbti notre – dame aikštėje, kur susirinkdavo į ją pasižiūrėti daug įvairių žmonių. Jos neatsiejama draugė – ožkytė džali dirbo kartu su ja, ji buvo jos dešinioji ranka. Ožkytė mokėjo daug įvairių triukų, kurių tikrai nesugebėtų padaryti nė vienas gyvūnas.  .

Bėgo laikas. Dienos skriejo nepaisydamos, jog žmogus nespėjo ko nors padaryti. Laikui vis vien, ar tave suvagos senos raukšlės, ar numirsi nepamatęs žmogaus. Žmogaus, kuris yra gyvybiškai svarbus. Trauka tarp motinos ir vaiko yra lygi meilei. Viską galima paaukoti dėl brangiausio žmogaus. Viską.  .

Meilė. Ji aplanko taip pat netikėtai, kaip ir mirtis. Šioji gali ką nors užklupti taip pat netikėtai kaip ir meilė. Esmeralda susitiko su meile, kai mažiausiai to tikėjosi. Ją į savo rūmus pakvietė gražuolis kapitonas febas. Esmeralda, kad ir kaip stengtųsi atrodyti drovi, vis tiek išliks neramaus būdo. Ji pirmą kartą įsimylėjo febą. Pirmą kartą paragavo karčių ašarų. Kai jis ją glamonėjo, tuo tarpu negailestingas klodas frolo jį nudūrė, o visą kaltę suvertė esmeraldai.  .

Daug kančių patyrė mergaitė per archidiakoną klodą. Jai teko stoti prieš teismą, kad išaiškintų jos tariamą raganavimą. Vyriausybė visiškai negalvojo ką daranti, nes skaitydama šią knygos dalį, raičiausi iš juoko, nes tokių kvailysčių, kokių buvo pripasakoję teisėjai ir kiti tardytojai dar nebuvau skaičiusi.

Viktoras Hugo Paryžiaus katedra. (2011 m. Vasario 10 d.). http://www.mokslobaze.lt/viktoras-hugo-paryziaus-katedra.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 00:05