Viljamas šekspyras, Jonas Radvanas, Martynas Mažvydas, Mikalojus DaukšaMotiejus Kazimieras Sarbievijus konspektas


Lietuvių konspektas. Rašytojas Kūrinys ir jo pagrindinė tema. Viljamas Šekspyras. Kūrinio tema. Žymiausi kūriniai. Kūriniuose remiasi. Dramų bruožai. Tragedijos išsiskiria. Svarbi meilės tema. Jonas Radvanas. Rūpėjo aprašyti. Tėvynės Gynėją. Martynas Mažvydas 1520 –. Istorinis kontekstas. Mikalojus Daukša (~ 1527 ar 1538 –. 1599 m išvertė. „ Postilė “. „ Prakalboje į malonųjį skaitytoją “. Kalbos teisių gynimu ir puoselėjimo manifestu. Daukša kuria meilės tėvynei , tautinęs tapatybės , įsipareigojimų tėvynei , tvarkos idėjų , tikėjimo , išminties temomis. Motiejus Kazimieras Sarbievijus 1595. Odė „ Kad nepasitikėtų per daug jaunyste. Dominuoja laikinumo motyvas. Pagrindinė mintis – jaunystė nėra amžina. Gamtos grožis. “ likimas , žmogaus ir visuomeniškumo netobulumas. Žmogaus dora.


V.Šekspyras savo kūriniuose remiasi istoriniais siužetais, kelia valdovo ir tautos, individo laisvės ir atsakomybės, valdžios ir dorovės problemas.

V. Šekspyro tragedijos išsiskiria veikėjų išraiškingumu ir gilumu, apibendrinamąja galia. Jo tragedijoms būdingas filosofinis požiūris į pasaulį, neatslūgstanti draminė įtampa.

Herojinis epas „ Radviliada“ išleistas XVI a. Pagrindinė kūrinio tema – žmogaus ( M. Radvilo Rudojo) ir valstybės (LDK) vaizdavimas. Poemos herojus – Renesanso epochos asmenybė – energingas, didžių sumanymų kupinas ir neužmirštamus žygius atlikęs vyras.

Pati knyga kreipiasi į skaitytojus, religingai, broliais ir seserimis vadina. Skleidžia dievo žodį, mokslo svarbą, pamokymo apie gyvenimą. Supriešina mokslą ir tamsybę to atsisakius.

Istorinis kontekstas – XVIa. Renesansas, Reformacija. Niekinamas pagonių tikėjimas, atnešamas į tikinčiųjų pasaulį vienas dievas, šventasis raštas. Šis raštas turi būti skaitomas gimtąja kalba, to skleidėjas buvo Martynas Liuteris.

Prakalboje Daukša užsimena, kad kitos tautos verčia knygas į savo kalbą, bet lietuviai to nedaro. Daukša rodė pavyzdį versdamas „Postilę“.

Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kūryboje viena svarbiausių temų yra mirtis ir netvarumas. Baroko epochos atstovas stengėsi išreikšti prieštaringą, dramatišką žmogaus prigimtį, viso, kas materialu, laikinumą. Poetas pasinaudodamas kontrastais primena, kad neverta gyventi vien siekiant puošnumo, materialių ar kūniškų malonumų, nes lemtis, žaidžianti žmogaus gyvenimu, gali netikėtai pamesti mus į padanges, o taip pat ir leisti tėkštis atgal i vargus: „Čia jis siekia dangaus skliautus,/ Čia į žemę skaudžiais smūgiais atsimuša.“ XVII a. pirmoje pusėje Vilnius skendėjo puošnume, dygo prabangios bažnyčios, klestėjo teatras, lietuviai džiaugėsi pergalėmis prieš švedus ir maskvėnus, tačiau sėkmė atsuko mums nugarą ir LDK puolė nelaimės: Vilnius nusiaubtas priešų, toliau sekė nesibaigiančios žudynės, trėmimai, badas ir maras, tokios susiklosčiusios aplinkybės lėmė idėjos „memento mori“ įsigalėjimą literatūroje. Tad apsuptą blizgesio, didybės pasaulį ir Sarbievijus vadina tik gražiu atspindžiu: „Gal mes klystam, o gal tikrai/Toks gražus atspindys supančių mus daiktų? <.

  • Lietuvių kalba Konspektai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 8 puslapiai (1873 žodžiai)
  • Lietuvių konspektai
  • Microsoft Word 136 KB
  • Viljamas šekspyras, Jonas Radvanas, Martynas Mažvydas, Mikalojus DaukšaMotiejus Kazimieras Sarbievijus konspektas
    10 - 5 balsai (-ų)
Viljamas šekspyras, Jonas Radvanas, Martynas Mažvydas, Mikalojus DaukšaMotiejus Kazimieras Sarbievijus konspektas. (2016 m. Sausio 20 d.). http://www.mokslobaze.lt/viljamas-sekspyras-jonas-radvanas-martynas-mazvydas-mikalojus-dauksamotiejus-kazimieras-sarbievijus-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 04:10