Vilniaus astronomijos observatorija


Astronomijos referatas. Ištakos. Atgimimo epochos įtaka. Astronomija 16-17a. universitete. Observatorijos įsteigimas. Observatorijos suklestėjimas 18a. Observatorija 19a. AO tarpukaryje (1921-1941). AO 20a. antroje pusėje. 63cm veidrodinis teleskopas. 48cm veidrodinis teleskopas. 28cm veidrodinis teleskopas. 16cm astrografas. 13cm VPU lęšinis teleskopas.


Kaip ir daugelio pasaulio šalių, Lietuvių astronomijos pradmenys siekia akmens amžių. Senovės Lietuvių domėjimąsi astronomija rodo išlikę senoviški originalūs planetų, žvaigždžių, žvaigždynų ir kitų dangaus šviesulių pavadinimai. Istoriniai šaltiniai liudija, kad Lietuviai buvo sukūrę savitą laiko skaičiavimo sistemą. Manoma, kad senovės pagoniškopenkioliktojo amžiaus pabaigoje vilnius tapo svarbiu politiniu ir kultūriniu centru rytų europoje. Tuo metu Lietuvoje gyveno daug žymių mokslininkų bei menininkų. Paskutinius savo gyvenimo metus vilniuje praleido žymus lenkų astronomas bei matematikas, krokuvos universiteto profesorius, mikalojaus koperniko mokytojas vaicechas brudzevskis (1445-1497). Vilniuje taip pat gyveno astronomas ir matematikas, koperniko mokinys greorgijus joachimas fon lauchenas (1514-1576). Jis buvo asmeninis didžiojo Lietuvos kunigaikščio bei lenkijos karaliaus žygimanto augusto (1520-1572) gydytojas. Tikriausiai ir žymusis koperniko veikalas de revolutionibus orbium coelestium į karaliaus biblioteką pateko per retiko rankas. Vėliau ši knyga buvo padovanota vilniaus universitetui. Išsimokslinę žmonės buvo reikalingi krašto ūkio vystymui ir valdymui. 15-16a. Lietuvos jaunuomenė dažniausiai studijuodavo vakarų europos universitetuose. Tačiau ši galimybė netenkino besivystančio krašto poreikių, ir Lietuvilniaus universiteto įsteigimas 1579 metais paskatino įvairių mokslo krypčių jų tarpe ir astronomijos vystymąsi. Apie astronomijos dėstymą pirmaisiais vilniaus universiteto dešimtmečiais patikimesnių žinių nėra. Tačiau tikriausia astronomija buvo dėstoma nuo pat universiteto įsteigimo, nes tokiose praktinėse srityse kaip fortifikacija, balistika, geodezija ir kartografija buvo reikalingos astronomijos žinios. Seniausia žinoma astronominių paskaitų rankraštį yra paruošęs 1629 metais matematikos profesorius andriejus milevskis (1591-1656). Pirmoje xvii amžiaus pusėje išgarsėjo matematikas ir išradingas modernių prietaisų meistras osvaldas kriugeris (1598-1665). Savo paskaitose jis daug vietos skirdavo ir astronomijai. Manoma, kad jo pastangomis vilnių pasiekė ir teleskopas. Kriugeris turėjo daugybę mokinių, tarp kurių žinomi ir du astronomai jonas rudamina dusetiškis ir albertas dyblinskis. Rudamina savo traktate illustriora theoremata et problemata mathematica, išleistoje 1633m. , yra aprašęs galilejaus teleskopą bei jupiterio palydovų stebėjimus vilniuje. Pažymėtina išimtinai tik astronomijos tematikai skirta dyblinskio knyga centuria astronomica, (astronomijos šimtinė) išleista 1639 m.

  • Astronomija Referatai
  • 2011 m.
  • 9 puslapiai (1829 žodžiai)
  • Astronomijos referatai
  • Microsoft Word 330 KB
  • Vilniaus astronomijos observatorija
    10 - 2 balsai (-ų)
Vilniaus astronomijos observatorija. (2011 m. Liepos 02 d.). http://www.mokslobaze.lt/vilniaus-astronomijos-observatorija.html Peržiūrėta 2017 m. Gruodžio 16 d. 10:52